7 Minuten
Nauja klasifikacija sudėtingame ligų kontekste
Tarptautinė diabeto federacija oficialiai pripažino atskirą, su mitybos trūkumu susijusią diabeto formą, dažnai vartojamą kaip „5 tipas“. Šis sprendimas atspindi vis augančius įrodymus, kad diabetas nėra viena liga, o įvairių priežasčių, eigų ir gydymo poreikių šeima. Supratimas apie šias potipas — nuo autoimuninių formų iki genetiškai lemiamų ar trauminių diabeto atvejų — yra esminis tiksliam diagnozavimui, tikslinei terapijai ir globaliam sveikatos planavimui.
Diabetas apibrėžiamas kaip pastoviai padidėjęs kraujyje gliukozės (cukraus) kiekis dėl sutrikimų insulino gamyboje, insulino veikime arba abiejuose. Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasa ir leidžia ląstelėms pasisavinti gliukozę energijai. Tačiau mechanizmai, vedantys prie hiperglikemijos, labai skiriasi ir lemia tinkamiausius intervencijų būdus.
Bendros formos: 1 tipo, 2 tipo ir gestacinis diabetas
1 tipo diabetas yra autoimuninė būklė, kai organizmo imuninė sistema naikina kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną. Šis sunaikinimas sumažina arba visiškai panaikina endogeninę insulino gamybą ir gali pasireikšti bet kuriame amžiuje — nuo kūdikystės iki vėlyvos suaugystės. 1 tipo diabetas nėra sukeltas dietos ar gyvenimo būdo. Genetinė polinkis kartu su aplinkos veiksniais, pavyzdžiui virusinėmis infekcijomis, laikomas autoimuninio proceso pradžios katalizatoriumi. Gydymas reikalauja viso gyvenimo trunkančios insulino pakaitinės terapijos, skiriamos injekcijomis arba insulino pompomis. Pažangios terapijos, tokios kaip donorinių salelių transplantacijos ir eksperimentinės kamieninių ląstelių kilmės beta ląstelių transplantacijos, kai kuriems pacientams suteikė vilties, bet vis dar ribojamos imunopresijos poreikio ir prieinamumo.
2 tipo diabetas yra labiausiai paplitusi forma visame pasaulyje. Dažniausiai susijęs su insulino atsparumu — audiniai prastai reaguoja į insuliną — ir laikui bėgant susilpnėjusiu insulino išskyrimu iš kasos. Didelis kūno masės indeksas (KMI) ir perteklinis kūno riebalų kiekis yra svarbūs rizikos veiksniai, tačiau genetiką, amžių ir etninę kilmę taip pat vaidina didelį vaidmenį; Pietų Azijos, Afrikos ir Karibų kilmės žmonės turi padidintą riziką net esant mažesniam kūno svoriui. Gydymo galimybės apima gyvenimo būdo pokyčius, daugybę gliukozę mažinančių vaistų (pvz., metforminas, GLP‑1 receptorių agonistai, SGLT2 inhibitoriai) ir kai kuriais atvejais bariatrinę chirurgiją. Intensyvios mitybos intervencijos ir svorio mažinimas klinikiniuose tyrimuose kai kuriems asmenims atstatė 2 tipo diabeto būklę.
Gestacinis diabetas atsiranda nėštumo metu, paprastai tarp antro ir trečio trimestro, kai hormoniniai pokyčiai sumažina insulino jautrumą. Rizikos veiksniai yra didesnis motinos svoris, vyresnis motinos amžius ir šeimos anamnezė. Etninė kilmė taip pat veikia riziką. Valdymas orientuojasi į kraujo gliukozės stebėjimą, mitybą ir fizinį aktyvumą; kai kurios moterys nėštumo metu prireikia vaistų arba insulino. Po gimdymo stebėjimas yra būtinas, nes gestacinis diabetas didina ilgalaikę moters riziką susirgti 2 tipo diabetu ir gali signalizuoti apie metabolinę riziką vaikui.
Retesnės ir antrinės formos: genetiniai sindromai, kasos ligos ir kitos priežastys
Be 1 ir 2 tipo egzistuoja daugybė retesnių diabeto formų, turinčių skirtingas priežastis ir gydymo pasekmes. Monogeninis diabetas apima neonatinį diabetą — pasireiškiantį pirmuosius gyvenimo mėnesius — ir jauno amžiaus suaugusiųjų diabeto formas (MODY), kurios dažnai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvoje suaugystėje. Šie potipiai sukelti vieno geno variantų, veikiančių beta ląstelių funkciją, insulino išskyrimą arba kasos vystymąsi. Kai kuriems pacientams su specifiniais geno variantais galima taikyti burnos būdu vartojamus vaistus vietoje insulino.
3c tipo diabetas kyla iš tiesioginio kasos pažeidimo, pavyzdžiui chirurginio kasos audinio pašalinimo, lėtinio pankreatito ar kasos vėžio. Ši forma apjungia sumažėjusią insulino gamybą su virškinimo fermentų sekrecijos sutrikimais ir dažnai reikalauja pritaikyto insulino gydymo bei dėmesio mitybos trūkumams. Cistinės fibrozės susijęs diabetas yra dažnas suaugusiesiems, sergantiems cistine fibroze, ir didėja su amžiumi, kai kasos funkcija silpsta.
Kitos antrinės priežastys apima steroidų sukeltą diabetą ir hiperglikemiją po tam tikrų vaistų ar terapijų. Teisingas šių priežasčių identifikavimas yra svarbus: kai kurios formos yra grįžtamos, jei pašalinamas pagrindinis sukeltas veiksnys, tuo tarpu kitos reikalauja ilgalaikio valdymo.
5 tipas: su mitybos trūkumu susijęs diabetas — mokslinis kontekstas ir klinikinės ypatybės
5 tipo diabetas, dabar pripažintas kaip atskira kategorija, siejamas su ankstyvo gyvenimo nepakankama mityba ir sutrikusiu kasos vystymusi. Jis dažnesnis žemo ir vidutinio pajamų šalyse ir, manoma, veikia apie 20–25 milijonus žmonių visame pasaulyje. Klinikinėje praktikoje pacientai su 5 tipu dažnai pristato žemą kūno svorį ir pagrindinį insulinoprodukcijos trūkumą, o ne autoimuninį beta ląstelių naikinimą.
Gyvūnų tyrimai rodo, kad nepakankama motinos ar paauglystės baltymų mityba sutrikdo kasos augimą ir sumažina insuliną gaminančių ląstelių rezervą. Mažesnė arba nepakankamai išsivysčiusi kasa suteikia mažiau beta ląstelių, galinčių patenkinti metabolinius reikalavimus suaugusiojo amžiuje, todėl padidėja jautrumas hiperglikemijai. Skirtingai nei 1 tipo atveju, kasai nėra nukreipta autoimuninė ataka; skirtingai nei tipiniam 2 tipui, insulino atsparumas gali būti mažiau išreikštas. Šios skirtumai turi praktinių pasekmių gydymui: kai kuriems pacientams gali būti naudingesnės strategijos, palaikančios beta ląstelių funkciją ir mitybinė reabilitacija, o ne įprasti insulino jautrumą gerinantys arba svorio mažinimo metodai, taikomi 2 tipo diabetui.
5 tipo pripažinimas verčia keisti visuomenės sveikatos prioritetus: gerinant motinų ir vaikų mitybą, stiprinant maistą mikroelementais bei stebint rizikos grupes galima sumažinti viso gyvenimo diabeto naštą išteklius ribotuose regionuose.
Pasekmės diagnozei ir gydymui
Tiksli klasifikacija reikalauja klinikinės anamnezės, antropometrijos (kūno matavimų), laboratorinių tyrimų (autoantikūnai, C‑peptidas, rodantis insulino gamybą) ir, esant indikacijoms, genetinio testavimo. 5 tipo atveju užuomina yra ankstyvo gyvenimo badavimo istorija ir žemas KMI suaugusiojo amžiuje. Gydymo keliai gali apimti mitybinę reabilitaciją, atsargų gliemijos valdymą ir pritaikytą insulino arba sekretagogų naudojimą, atsižvelgiant į likutinę beta ląstelių funkciją.
Eksperto įžvalga
„Mitybos trūkumo susijusio diabeto pripažinimas kaip atskiros kategorijos yra svarbus žingsnis link lygiaverčio diabetu sergančiųjų priežiūros,“ sako dr. Elena Rios, fiktyvi endokrinologė, specializuojanti pasaulinėje metabolinėje sveikatoje. „Klinikams, dirbantiems mažas pajamas turinčiose aplinkose, reikalingi diagnostikos įrankiai ir gydymo algoritmai, pritaikyti pacientams su žemu KMI ir ribota prieiga prie pažangių terapijų. Visuomenės sveikatos priemonės — gerinant motinų mitybą, vaikų baltymų vartojimą ir ankstyvą patikrinimą — yra pagrindas prevencijai.“
Ši eksperto perspektyva pabrėžia klinikinės endokrinologijos ir globalios mitybos politikos sankirtą. Nauja klasifikacija gali nukreipti tyrimų finansavimą, diagnostinių išteklių paskirstymą ir pritaikytus gydymo tyrimus regionuose, kur išlieka nepakankama mityba.
Išvados
Diabetas apima įvairią sutrikimų spektrą, turintį skirtingas priežastis, klinikinius požymius ir gydymo poreikius. Oficialus 5 tipo — maitinimo trūkumo susijusio diabeto — pripažinimas pabrėžia ankstyvosios gyvenimo mitybos ir kasos vystymosi svarbą viso gyvenimo metabolinei sveikatai. Klinikams ir sveikatos sistemoms prioritetas turi būti tiksli diagnostika, individualizuotas gydymas ir prevencija gerinant motinų bei vaikų mitybą. Tyrėjams ši reklassifikacija atveria naujus kelius tirti kasos vystymąsi, mitybines intervencijas ir kaštams efektyvias terapijas, skirtas nepakankamai maitinamoms populiacijoms. Mokslo bendruomenei tobulinant diabeto taksonomiją, pacientai visame pasaulyje gali tikėtis tikslesnės ir kontekstui pritaikytos priežiūros.
(dashapetrenkophotos/Canva)
Quelle: sciencealert
Kommentare