4 Minuten
Naujos didelės skiriamosios gebos nuotraukos iš NOIRLab teleskopo Gemini South atskleidžia, kad tarpžvaigždinis kometas 3I/ATLAS formuoja ryškią uodegą, artėdamas link Saulės. Besiformuojanti uodega yra svarbus požymis, rodantis kintantį aktyvumą šio lankytojo iš už Saulės sistemos, ir suteikia astronomams galimybę detaliau ištirti jo dulkes bei dujas prieš grįžtant į tarpžvaigždinę erdvę.
Naujausi stebėjimai ir vaizdavimo strategija
Gemini South fotografavo kometą naudodamas kelis spalvotus filtrus, tuo pat metu sekiant objektą, kad jis išliktų kadro centre. Tokia Gemini sekimo technika priverčia fono žvaigždes atrodyti kaip spalvotos juostos, nes teleskopas juda kartu su kometa per dangų. Gemini South panaudojo skirtingus spalvotus filtrus, kad užfiksuotų kometą, laikydamas jį fiksuotą savo regėjimo lauke. Fone esančios žvaigždės atrodo judančios santykyje su kometa, todėl danguje matomos kaip spalvotos juostos.
Šie stebėjimai buvo suplanuoti siekiant išmatuoti kometos spalvinį profilį — kuris atspindi dulkių dalelių sudėtį ir dydžių pasiskirstymą — ir gauti spektro duomenis, galinčius tiesiogiai identifikuoti chemines rūšis komos plote. Ankstyva analizė rodo matomą medžiagos išsiplėtimą, formuojantį uodegą, o preliminarūs spektrai jau nurodė kompozicijos pokyčius, palyginti su ankstesnėmis nuotraukomis.
Kas daro 3I/ATLAS neįprastą
3I/ATLAS skiriasi nuo dviejų anksčiau patvirtintų tarpžvaigždinių lankytojų — 1I/’Oumuamua ir 2I/Borisov — ir taip pat pasižymi savybėmis, kurios nėra būdingos daugeliui vietinių Saulės sistemos kometų. Ypač pastebima, kad jo koma pradėjo plėstis dar tada, kai objektas dar buvo gerokai už Jupiterio orbitos ribų — daug toliau nuo Saulės nei dauguma aktyvių kometų.
Astronomai šį ankstyvą aktyvavimą sieja su kometos ledo atsargomis, kurios, regis, yra neįprastai praturtintos anglies dioksidu (CO2). Anglies dioksido ledas sublimuoja esant žemesnei temperatūrai nei vandens ledas, todėl CO2 varoma išsisklaida gali prasidėti toliau nuo Saulės. Ankstyva sublimacija išskiria dulkes ir dujas bei suformuoja komą, o saulės spinduliuotė ir saulės vėjas veikia šią komą, formuodami uodegą. Radiacijos slėgis linkęs stumti dulkes į išorę, taip susidarant plačiai dulkių uodegai, tuo tarpu saulės vėjas jonizuoja dujines molekules ir formuoja siauresnę jonų uodegą; abi paprastai būna nukreiptos nuo Saulės.
Kometos apskaičiuotas perihelis — artimiausias priartėjimas prie Saulės — numatytas apie 2025 m. spalio 29 d. ir bus šiek tiek viduje Marso orbitos. Jo trajektorija nekerta Žemės orbitos, o artimiausias priartėjimas prie Žemės įvyks po perihelio, todėl stebėjimams žemėje ir kosmose bus suteiktos papildomos kelios mėnesių trukmės galimybės stebėti kintantį aktyvumą.

Moksliniai tikslai ir pasekmės
Tęsiama spektroskopija ir fotometrija sieks kiekybiškai apibrėžti komos cheminę sudėtį (įskaitant lakiųjų medžiagų, tokių kaip CO2, CO ir vanduo, santykius), išmatuoti dulkių dalelių dydžius ir palyginti 3I/ATLAS savybes tiek su tarpžvaigždinėmis, tiek su Saulės sistemos kometomis. Supratimas apie ledo ir refrakcinės medžiagos santykį tarpžvaigždiniame objekte suteiks žinių apie formavimosi sąlygas kituose žvaigždžių sistemose ir apie mažųjų kūnų įvairovę, keliaujančią per mūsų galaktiką.
Ekspertės įžvalga
Dr. Elena Park, astrofizikė, besispecializuojanti mažųjų kūnų srityje, komentuoja: „3I/ATLAS suteikia retą galimybę tirti medžiagą, susidariusią aplink kitą žvaigždę. Jei Gemini spektrai patvirtins padidėjusį CO2 kiekį ir netikėtus organinius junginius ar specifinius dulkių dydžių pasiskirstymus, tai pakeis mūsų modelius apie kometų formavimąsi už Saulės sistemos ribų. Koordinuoti stebėjimai infraraudonųjų spindulių įrenginiais ir didelės sinoptinės apžvalgos bus svarbūs, norint užfiksuoti, kaip aktyvumas keičiasi perihelio metu.“
Išvada
Gemini South vaizdai, rodantys augančią uodegą 3I/ATLAS kometoje, žymi svarbų šio tarpžvaigždinio lankytojo tyrimo etapą. Artėjant periheliui 2025 m. spalio 29 d. ir tęsiant spektroskopinius tyrimus, astronomams atsiveria ribota, bet vertinga galimybė ištirti kometos sudėtį ir elgseną. Dabar atliekami stebėjimai padės įvertinti 3I/ATLAS vietą tarp kitų tarpžvaigždinių objektų ir išplėsti supratimą apie mažųjų kūnų įvairovę visoje galaktikoje.
Quelle: sciencealert
Kommentare