5 Minuten
Kai įprastas apsilankymas tualete tampa pavojingas
Ilgai sėdėti tualete, ypač stipriai stanginantis, gali įvykti medicininis reiškinys, žinomas kaip defekacijos sinkopė — vasovagalinės sinkopės potipis. Klinikiniai atvejų aprašymai dokumentuoja sunkias pasekmes, susijusias su ilgu sąmonės netekimu ar nejudrumu po nualpimo tualete. Retais, itin sunkais atvejais žmonės, praradę sąmonę ir visą naktį likę tualete, patyrė audinių pažeidimus ir infekcijas; vienas aprašytas atvejis progresavo į gangreną, sepsį ir mirtį. Supratimas apie šių įvykių fiziologiją ir saugesnių tuštinimosi įpročių taikymas mažina riziką.
Fiziologinis fonas: vagus nervas, kraujospūdis ir alpimas
Vasovagalinė sinkopė yra autonominis refleksas. Vagus nervai — poriniai galvos nervai, atsakingi už daugelį nevalingų funkcijų — vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant širdies ritmą, kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį. Ilgai stanginantis (Valsalva manevras) kinta intrathorakuminis spaudimas ir baroreceptorių signalizacija, kas gali išprovokuoti perdėtą vagalinį atsaką. Dėl to staiga gali kristi širdies ritmas (bradikardija) ir kraujospūdis (hipotenzija), sukeldami galvos svaigimą, silpnumą ir laikinos sąmonės netekimą.
Būtent defekacijos sinkopėje tuštinantis ir stipriai stanginantis šis refleksas gali būti išprovokuotas. Staigus atsistojimas arba bandymas kilti nuo tualeto iš karto po stanginimosi gali pabloginti smegenų perfuziją ir sukelti alpimą.
Klinikinis kontekstas ir atvejų aprašymai
Keli skubiosios medicinos atvejų serijų aprašymai mini pacientus, nualpusius tualete. Alkoholio intoksikacija, tam tikri vaistai (pvz., antihipertenziniai preparatai, diuretikai, opioidai), dehidratacija bei esamos širdies ar neurologinės ligos didina pažeidžiamumą. Alkoholis kartu su ilgu nejudrumu padidina spaudimo sukeliamų audinių pažeidimų riziką. Praneštos komplikacijos apima periferinį nejautrumą dėl ilgalaikio spaudimo, pragulas ir labai retais bei tragiškais atvejais — galūnių išemiją, vedančią į gangreną ir sisteminę infekciją (sepsį), kai pagalba buvo pavėluota.
Praktiniai patarimai: rizikos mažinimas tuštinimosi metu
Siekiant sumažinti defekacijos sinkopės ir su ja susijusių komplikacijų riziką, taikykite šiuos įrodymais pagrįstus įpročius:
- Ribokite laiką, praleidžiamą ant tualeto. Kai įmanoma, venkite ilgesnių nei maždaug penkių minučių sesijų.
- Venkite perteklinio stanginimosi. Vidurių užkietėjimą spręskite mityba (padidinkite tirpių ir netirpių skaidulų kiekį), pakankamu skysčių vartojimu ir reguliaria fizine veikla.
- Pasitarkite su gydytoju dėl vaistų peržiūros, jei dažnai svaigsta galva tuštinantis — kai kurie vaistai gali predisponuoti hipotenzijai.
- Turėkite pagalbą arba įrenginį perspėjamajam pranešimui, jei esate apsinuodiję alkoholiu, vartojate raminamuosius vaistus arba turite reikšmingų judėjimo sutrikimų.
Kūprinimasis vs. sėdėjimas: ką rodo tyrimai?
Kai kurie tyrimai rodo, kad tupėjimo (squatting) laikysena gali išlyginti anorektalinį kampą ir sumažinti reikalingą stanginimąsi tuštinantis, kas galėtų sumažinti kardiovaskulinį stresą. Tačiau kiti tyrimai įspėja, kad tupėjimas ne visiems tinka ir tam tikroms žmonių grupėms gali padidinti apkrovą apatinių galūnių sąnariams bei Achilo sausgyslei. Optimalus padėtis priklauso nuo individualios mobilumo būklės, sąnarių sveikatos ir bendros širdies bei kraujagyslių rizikos. Dažnai rekomenduojamas kompromisas — mažas pakojis, šiek tiek pakeliantis kelius, išlaikant pusiausvyrą ant įprasto tualeto.
Svarba kosmoso medicinai ir platesniam mokslui
Autonominis kraujospūdžio ir žarnyno funkcijų reguliavimas yra aktyviai tiriama sritis tiek žemės, tiek kosmoso medicinoje. Mikrogravitacija keičia skysčių pasiskirstymą ir autonominius refleksus astronautams, didindama ortostatinio netoleravimo riziką sugrįžus į Žemę. Baroreceptorių ir vagalinės funkcijos tyrimai kosminių skrydžių metu prisideda prie sinkopės mechanizmų supratimo ir padeda kurti medicininės stebėsenos sistemas. Tobulesnis tualetų dizainas, judesio jutikliai ir nešiojami fiziologiniai monitoriai gali padėti užkirsti kelią nepastebėtam nualpimui ir ilgam nejudrumui pažeidžiamose populiacijose Žemėje bei izoliuotose aplinkose, pavyzdžiui, kosminių laivų viduje.
Eksperto įžvalga
Dr. Alejandro Rivera, internistas ir klinikinis autonominių sutrikimų tyrėjas, sako: "Defekacijos sinkopė yra nepakankamai pripažintas, bet dažnai išvengiamas kritimų ir rimtų komplikacijų šaltinis. Gydytojai turėtų teirautis apie tuštinimosi įpročius vertindami nepaaiškinamą sinkopę. Paprasti gyvenimo būdo pakeitimai — daugiau skaidulų, pakankamai skysčių ir trumpesnis laikas tualete — dažnai sumažina problemą. Aukštesnės rizikos pacientams verta apsvarstyti vaistų peržiūrą ir kritimų prevencijos priemones."
Kada kreiptis į gydytoją
Ieškokite skubios pagalbos, jei alpimas kartojasi, jei patiriate krūtinės skausmą, ilgesnį sumišimą, nejautrumą arba jei po ilgo nejudrumo atsiranda infekcijos požymių (paraudimas, patinimas, karščiavimas). Kiekvienas, nualpęs ir ilgai išlikęs vienoje padėtyje, turėtų būti įvertintas dėl spaudimo sukeliamų sužalojimų ir galimų kardiovaskulinių priežasčių.
Išvada
Ilgalaikis sėdėjimas tualete kartu su stipriu stanginimusi gali iššaukti vasovagalinį refleksą, sukeliantis galvos svaigimą ir alpimą, o itin retai — sunkių komplikacijų dėl ilgo nejudrumo. Supažindinimas su autonomine fiziologija, praktiniai pokyčiai tuštinimosi įpročiuose, vaistų peržiūra ir pagalbos priemonės gali žymiai sumažinti riziką. Tolimesni autonominės regulacijos tyrimai — įskaitant darbą kosmoso medicinoje — toliau aiškina mechanizmus ir prevencines strategijas defekacijos sinkopės ir panašių įvykių atžvilgiu.
Quelle: sciencealert
Kommentare