3 Minuten
Nauja paleogenomikos analizė, ištirianti dantį iš Jerasho, išaiškino ankstyvą Yersinia pestis — bakterijos, sukėlusios istorines maro pandemijas — geografiją ir evoliuciją. Nors biologiniu požiūriu šis patogenas skiriasi nuo SARS-CoV-2, abu patvirtina vieną pastovią tiesą: didesnė susisiekimo sparta skatina ligų plitimą, ir kai kurių mikroorganizmų visiškai išnaikinti neįmanoma.
Mokslinis pagrindas: maras, evoliucija ir pandemijos rizika
Marą sukelia Yersinia pestis — bakterija, kuri sukėlė kelias dideles pandemijas, įskaitant Juodąją mirtį. Senovės DNR analizė (paleogenomika) iš archeologinių liekanų leidžia atkurti patogenų genomus ir atsekti, kaip atsirado tam tikros atmainos ir kaip jos judėjo kartu su žmonėmis. Šie tyrimai rodo, kad, kaip ir daugelis užkrečiamųjų agentų, maras toliau evoliucionuoja ir prisitaiko, išlaikydamas gebėjimą sukelti protrūkius nepaisant šiuolaikinių visuomenės sveikatos priemonių.
Tyrimų plėtra: nuo Jerasho iki Lazaretto Vecchio
Remdamiesi Jerasho radiniu, tyrėjai išplėtė lauko darbus į Veneciją, daugiausia dėmesio skirdami Lazaretto Vecchio — specialiai įrengtai karantino salai ir vienai didžiausių žinomų maro kapaviečių. Pietų Floridos universitetas (USF) dabar saugo daugiau nei 1 200 mėginių, iškasto iš šios Juodosios mirties laikų masinės kapavietės. Ši kolekcija sudaro išskirtinį duomenų rinkinį paleogenomikos, mikrobinės genetikos ir istorinių karantino praktikų tyrimams bei miesto pažeidžiamumo analizei.
Tyrimo tikslai ir metodai
Tarpdisciplininė grupė derina senovės DNR sekvenavimą, radiokarboninį datavimą ir istorinę epidemiologiją, siekdama įvertinti, kaip praeities visuomenės sveikatos intervencijos paveikė patogenų evoliuciją ir bendruomenių atsparumą. Lyginant genomus iš Jerasho ir Venecijos, galima nustatyti, ar tam tikri genetiniai pokyčiai koreliuoja su plitimo modeliais arba su išlikimu skirtingose urbanistinėse aplinkose.
Pagrindiniai atradimai ir reikšmė
Išankstiniai rezultatai patvirtina, kad maras turi gilias istorines ištakas ir tam tikrose srityse tebėra visuomenės sveikatos problema. Tyrimas pabrėžia, kad izoliacija ir karantinas gali sulėtinti plitimą, bet nebūtinai pašalina užkrato rezervuarus. Šių dinamikų supratimas padeda šiuolaikinėms sveikatos institucijoms kurti veiksmingesnę stebėseną bei reagavimo strategijas zoonozinėms ir iš naujo pasirodančioms infekcinėms ligoms.
Išvados
Jerasho dantis ir Lazaretto Vecchio kolekcija kartu atskleidžia, kaip senoviniai protrūkiai formavo patogenų evoliuciją ir kaip žmonių mobilumas bei visuomenės sveikatos sprendimai veikia ligų riziką. Šie atradimai pabrėžia paleogenomikos, archeologijos ir visuomenės sveikatos istorijos integracijos vertę, padedančią geriau pasiruošti ateities pandemijoms.
Quelle: scitechdaily
Kommentar hinterlassen