5 Minuten
Santrauka ir pagrindinis radinys
Ilgalaikė Kalifornijos universiteto (Davis) analizė rodo, kad suaugusieji, kurie nurodo stipresnį gyvenimo prasmės jausmą, turi maždaug 28 % mažesnę riziką išsivystyti kognityviniams sutrikimams, įskaitant lengvąjį kognityvinį sutrikimą ir demenciją. Straipsnis, publikuotas žurnale The American Journal of Geriatric Psychiatry, sekė daugiau nei 13 000 45 metų ir vyresnių asmenų iki 15 metų ir kontroliavo tokius veiksnius kaip išsilavinimas, depresijos simptomai ir genetiniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, APOE4 alelis.
Tyrimas papildo gausėjantį įrodymų kiekį, kad psichologinė gerovė yra svarbi sveiko senėjimo sudedamoji dalis. Žinomos Mėlynosios zonos, kur žmonės dažnai gyvena ilgai, ilgą laiką siejo gyvenimo prasmę su ilgaamžiškumu; šis naujas darbas rodo, kad prasmė gali taip pat apsaugoti kognityvinę sveikatą.
Mokslinis fonas ir tyrimo dizainas
Autoriai naudojosi duomenimis iš Health and Retirement Study — nacionaliai reprezentatyvios kohortos, finansuojamos Nacionalinio senėjimo instituto. Visi dalyviai pradžioje turėjo normalią kognityvinę funkciją. Psichologinė gerovė buvo vertinta naudojant septynių punktų poskale pritaikytą Ryff psichologinės gerovės metodiką. Respondentai vertino teiginius, pavyzdžiui, 'Aš aktyviai įgyvendinu sau išsikeltus planus' ir 'Jaučiu kryptį ir prasmę savo gyvenime', šeonių balų skalėje nuo visiškai sutinku iki visiškai nesutinku. Balai buvo vidurkinami ir sudarytas prasmės indeksas nuo 1 iki 6 — didesnės reikšmės atspindi stipresnį prasmės jausmą.
Kognityvinė būklė buvo vertinama kas dvejus metus naudojant patvirtintą telefonu atliekamą testą. Analizė kontroliavo amžių, išsilavinimą, depresijos simptomus, rasinę ir etninę kilmę bei APOE4 genotipo buvimą — gerai žinomą Alzheimerio ligos rizikos veiksnį.
Pagrindiniai rezultatai ir interpretacija
Dalyviai, kurių prasmės balai buvo aukštesni, per stebėjimo laikotarpį turėjo maždaug 28 % mažesnę tikimybę išsivystyti kognityviniams sutrikimams. Šis apsauginis ryšys buvo matomas tarp skirtingų rasinių ir etninių grupių ir išliko statistiškai reikšmingas, koregavus pagal matuotus galimus trukdžius. Tyrėjai taip pat nustatė nedidelį vidutinio kognityvinio nuosmukio pradžios vėlavimą žmonėms su didesne prasme — apytiksliai 1,4 mėnesio vėlesnė pradžia per aštuonerių metų stebėjimo laikotarpį, atsižvelgiant į amžių, išsilavinimą, depresijos simptomus ir genetinę riziką. Nors laiko vėlavimas yra nedidelis, palyginti su klinikiniais tyrimais, tiriamais vaistais, efektas yra reikšmingas, nes gyvenimo prasmės stiprinimas yra žemos sąnaudų, mažos rizikos ir keičiama per gyvenimo būdo bei psichosocialines intervencijas.
Savanoriai išlieka aktyvūs UC Davis arboritete. Naujas tyrimas rodo, kad žmonės, nurodę aukštesnį gyvenimo prasmės jausmą, buvo maždaug 28 % mažiau linkę išsivystyti kognityvinių sutrikimų. Tyrimas atskleidžia, kad psichologinė gerovė gali turėti svarbų vaidmenį sveikame senėjime. Šaltinis: UC Davis Health
Apsauginis poveikis dera su kognityvinės rezervos ir atsparumo teorijomis: psichologiniai ir socialiniai ištekliai gali padėti smegenims geriau toleruoti su amžiumi susijusią patologiją ir ilgiau išlaikyti funkciją. Tyrimas neįrodo priežastinio ryšio, tačiau jo dydis, daugiamečė stebėsena ir kontrolė dėl pagrindinių trukdžių stiprina argumentą už reikšmingą sąsają tarp prasmės ir kognicijos.
Metodai, pastabos ir apribojimai
Tyrimo stiprybės yra didelė, nacionaliai reprezentatyvi imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis. Apribojimai apima priklausymą nuo savarankiškai praneštų prasmės rodiklių, išsamaus informacijos trūkumą apie konkrečias veiklas, suteikusias dalyviams prasmę, ir stebėjimo dizainą, kuris negali galutinai nustatyti priežastinių ryšių. Telefoninė kognityvinė atranka yra praktiškas įrankis didelėms kohortoms, bet ji mažiau detalizuota nei asmeniškai atliekami neuropsichologiniai tyrimai arba biomarkeriais pagrįsti diagnostikos metodai.
Tyrėjai pažymi, kad ankstesni darbai identifikuoja įvairius prasmės šaltinius, kartais vadinamus 'ikigai', įskaitant šeimą ir priežiūrą, tęstinį darbą arba savanorystę, dvasinę praktiką, asmeninius tikslus tokius kaip pomėgiai ir mokymasis, bei pagalbą kitiems per tarnystę ar advokatūrą. Dabartinis tyrimas neišskyrė, kurie iš šių kelių buvo daugiausiai apsauginiai.
Padariniai ir būsimos kryptys
Rezultatai rodo, kad psichologinė gerovė turėtų būti vertinama kartu su biologiniais ir gyvenimo būdo veiksniais mažinant demencijos riziką. Palyginti su farmakologinėmis intervencijomis, kurios gali būti brangios ir turėti šalutinių poveikių, prasmių ugdymo strategijos gali būti prieinama papildoma priemonė visuomenės sveikatos požiūriu. Ateities atsitiktinių imčių tyrimai galėtų išbandyti, ar intervencijos, skirtos didinti gyvenimo prasmę, lėtina kognityvinį nuosmukį arba mažina demencijos dažnį, o mechanistiniai tyrimai galėtų tirti biologinius kelius, tokius kaip streso fiziologija, uždegimas, socialinis įsitraukimas ir neuroninė jungtis.
Eksperto požiūris
Dr. Maya R. Alvarez, daktaro laipsnis, gerontologė ir mokslo komunikatorė, pateikia tokį požiūrį: 'Šis tyrimas pabrėžia proto ir smegenų tarpusavio ryšį viso gyvenimo metu. Prasmė veikia kasdienius įpročius — socialinį bendravimą, fizinį aktyvumą, miegą ir streso atsaką — visi šie veiksniai veikia smegenų sveikatą. Nors reikėtų atsargiai vertinti priežastinumo išvadą remiantis stebėjimo duomenimis, visuomenės sveikatos prasmė aiški: skatinti prasmingą įsitraukimą yra pigus, mažos rizikos būdas, galintis turėti kognityvinės naudos.'
Praktiniai patarimai
Asmenims, siekiantiems ugdyti prasmę, įrodymais pagrįstos priemonės apima struktūruotą savanorystę, mentorių vaidmenis, tikslų kėlimą ir įgūdžių mokymąsi, dalyvavimą dvasinėse ar bendruomeninėse grupėse ir santykių prioritetizavimą. Klinicistai ir bendruomeninės programos gali įtraukti prasmės orientuotus vertinimus ir intervencijas į įprastinę priežiūrą vidutinio amžiaus ir vyresniems suaugusiesiems.
Išvados
UC Davis analizė sieja didesnį savarankiškai praneštą gyvenimo prasmės jausmą su ženkliai mažesne vėlesnio kognityvinio sutrikimo rizika, atlikus korekcijas pagal daugelį demografinių, psichologinių ir genetinių veiksnių. Nors tyrimas yra stebėjimo pobūdžio, rezultatai sustiprina psichologinės gerovės vaidmenį sveikame senėjime ir nurodo prasmės ugdymą kaip perspektyvią, mažos kainos strategiją, padedančią palaikyti kognityvinį atsparumą. Reikalingi tolesni tyrimai, įskaitant intervencinius tyrimus ir mechanistinius tyrimus, kad būtų nustatyta, ar prasmės didinimas gali priežastinai sumažinti demencijos riziką ir kokie būdai labiausiai padeda kurti ilgalaikę prasmę įvairioms populiacijoms.
Quelle: scitechdaily
Kommentare