4 Minuten
Joga gali pagerinti lankstumą, pusiausvyrą ir bendrą savijautą, tačiau naujausi duomenys rodo, kad ji ne visada suteikia tokią pat naudą kraujagyslių funkcijai kaip kitos struktūruotos fizinio aktyvumo formos. Sisteminė apžvalga, paskelbta Advances in Integrative Medicine, nagrinėjo atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kryžminio dizaino studijas ir neatsitiktines studijas, palyginančias jogą su kitomis fizinio aktyvumo formomis sėdimą gyvenimo būdą turintiems suaugusiems. Pagrindiniu rezultatu vertinimui buvo naudojami ultragarsiniai kraujagyslių tyrimai, skirti įvertinti arterijų funkciją.
Mokslinis fonas ir tyrimo dizainas
Kraujagyslių funkcija reiškia arterijų ir periferinių kraujagyslių gebą išsiplėsti ir susiaurėti, kad būtų patenkinti audinių poreikiai. Svarbūs klinikiniai rodikliai yra endotelio funkcija ir arterijų kietėjimas, susiję su hipertenzija, ateroskleroze ir širdies bei kraujagyslių rizika. Ilgalaikis sėdėjimas ir neveiklumas mažina kraujagyslių reagavimą, didindami cholesterolio sankaupų ir kraujo krešulių susidarymo tikimybę.
Tyrimo autoriai prioritetą teikė studijoms, kurios kraujagyslių rezultatus matavo ultragarsu (pvz., pralaidumo sukelto išsiplėtimo matavimai ir kiti neinvaziniai endotelio funkcijos įvertinimo metodai). Sujungdami įrodymus iš skirtingų tyrimų tipų, mokslininkai siekė palyginti kraujagyslių pokyčių dydį ir nuoseklumą po tokių intervencijų kaip joga, Tai Chi, Pilates ir intensyvesnės treniruotės, pavyzdžiui, HIIT (aukšto intensyvumo intervalinis treniravimas).
Pagrindinės išvados ir reikšmė
Analizė parodė, kad joga suteikia tam tikrų kraujagyslių pranašumų—ypač vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus suaugusiems—tačiau įprastos struktūruotos fizinės treniruotės sėdimo gyvenimo būdo dalyviams dažniau rodė nuoseklesnį kraujagyslių funkcijos pagerėjimą. Tai Chi, Pilates ir HIIT parodė patikimesnį teigiamą poveikį arterijų lankstumui ir endotelio atsakomybei nei vien joga.
Kam joga suteikia daugiausia naudos?
Joga išlieka prieinama ir kultūriškai reikšminga fizinio aktyvumo forma. Apžvalga rodo, kad ji gali būti ypač vertinga vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims su judėjimo apribojimais arba tiems, kurie renkasi mažesnio poveikio pratimus. Tačiau sėdimą gyvenimo būdą turintys jaunesni suaugusieji ir tie, kuriems padidinta širdies bei kraujagyslių rizika, greičiausiai gaus didesnę naudą, jei jogą derins su intensyvesnėmis ar struktūruotomis treniruotėmis.
Kodėl intensyvumas ir nuoseklumas svarbūs
Mokslininkai pabrėžia, kad kraujagyslių adaptacijos priklauso nuo pratybų tipo, intensyvumo ir dažnumo. Kaip sako bendraautorė dr. Leena David, medicininės diagnostinės vaizdinės medicinos specialistė Sharjah universitete: "Įsivaizduokite kraujagysles kaip lanksčias sodininko žarnas. Jeigu jos sukietėja, didėja infarkto ir insulto rizika. Mūsų tyrimas rodo, kad struktūruotos treniruotės palaiko tas žarnas lanksčias, tuo tarpu joga suteikia tam tikros naudos, bet ne visada taip nuosekliai. Vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės dažnai pastebi pagerėjimą praktikuodami jogą, tačiau jaunesni gali nejausti tokio pat poveikio." Apžvalga taip pat pabrėžia, kad ilgalaikį sėdėjimą galima atkurti kaip rizikos veiksnį; reguliarus judėjimas mažina ilgo sėdėjimo neigiamą poveikį kraujagyslėms.
Visuomenės sveikata ir technologijų galimybės
Iš visuomenės sveikatos perspektyvos išvados stiprina žinutę, kad judėjimas yra tarsi vaistas. Vietoje to, kad joga būtų pristatoma kaip vienintelė kardiovaskulinė strategija, klinikai ir sveikatos komunikatoriai gali rekomenduoti derintą požiūrį: suderinti jogos mobilumo ir streso mažinimo privalumus su tikslingomis aerobinėmis ar jėgos treniruotėmis, siekiant pagerinti arterijų funkciją. Fitneso ir skaitmeninės sveikatos sektoriai gali šias žinias įtraukti į struktūruotas programas ir programėles, skatinančias tinkamą fizinį krūvį sėdimoms grupėms.
Ekspertės įžvalga
Dr. Maya R. Singh, kardiopulmoninė fiziologė (fiktyvi), pažymi: "Ši apžvalga atskleidžia praktišką pusiausvyrą—joga yra puiki pradžia, tačiau arterijos patikimiausiai reaguoja į pakartotinį kraujo srauto ir sienelės trinties (shear) didėjimą, kurį sukelia aerobinės ar intervalinės treniruotės. Daugumai žmonių geriausias kelias yra palaipsnis: pradėti nuo prieinamų praktikų, vėliau kelis kartus per savaitę pridėti 15–30 minučių greito ėjimo, važiavimo dviračiu arba apvalių treniruočių, kad optimizuotų kraujagyslių sveikatą." Jos pasiūlymas atspindi įrodymų pagrindu paremtą, laipsnišką prieigą, kuri gerina laikymąsi ir stiprina arterijų atsparumą.
Išvados
Esami įrodymai rodo, kad joga teigiamai prisideda prie bendros gerovės ir gali palaikyti kraujagyslių sveikatą tam tikrose populiacijose, tačiau ji gali ne visada lygiuotis su struktūruotų aerobinių, intervalinių ar kūno–protų praktikų, tokių kaip Tai Chi ir Pilates, poveikiu kraujagyslių funkcijai sėdimo gyvenimo būdo suaugusiems. Sveikatos priežiūros specialistai ir visuomenės sveikatos kampanijos turėtų skatinti reguliarų judėjimą, pritaikytą individualiai—derinant jogą su intensyvesnėmis ar struktūruotomis sesijomis, kai tai įmanoma, siekiant maksimaliai padidinti arterijų lankstumą ir sumažinti širdies bei kraujagyslių riziką.
Quelle: scitechdaily
Kommentar hinterlassen