5 Minuten
Tyrimas ir pagrindinės išvados
Didelis, išankstinis Danijos tyrimas, sekęs daugiau nei 85 000 suaugusiųjų, praneša, kad labai žemas kūno masės indeksas (KMI, angl. BMI) susijęs su gerokai didesne ankstyvos mirties rizika. Pristatytas konferenciniame pranešime Europos asociacijos diabetologijos metiniame susitikime, analizė rodo U formos ryšį tarp KMI ir mirtingumo: mažiausios ir didžiausios KMI kategorijos turėjo didžiausią riziką, o vidutinio diapazono grupė – mažiausią.
Naudodami KMI 22,5–24,9 kaip lyginamąją grupę, tyrėjai nustatė, kad žmonėms su KMI mažesniu nei 18,5 rizika mirti anksti buvo beveik tris kartus didesnė. Dalyviai, esantys žemesniame įprastinės „sveikos“ ribos gale, taip pat turėjo padidintą riziką: KMI 18,5–19,9 maždaug dvigubino mirtingumo riziką, o KMI 20,0–22,4 lyginant su referencine grupe reiškė apie 27 % didesnę riziką. Aukštesniame intervale asmenys su KMI nuo 25 iki 35 nerodė nuoseklaus mirtingumo padidėjimo; tik labai didelis nutukimas (KMI ≥40) buvo susijęs su pastebimu rizikos padidėjimu (apie 2,1 karto).
Šie rezultatai dar nėra recenzuoti ir juos reikėtų vertinti atsargiai. Duomenų rinkinys buvo sudarytas iš asmenų, kuriems buvo atlikta kūno vaizdinė diagnostika dėl klinikinių priežasčių, todėl gali kilti atrankos šališkumas. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į atvirkštinio priežastingumo galimybę: ligos sukeltas svorio netekimas gali paaiškinti dalį ryšio tarp žemo KMI ir mirtingumo. Vis dėlto šis modelis patvirtina ankstesnius duomenis, kad labai liesas kūnas yra sveikatos rizika ir kad santykis tarp kūno svorio ir gyvenimo trukmės yra sudėtingas.
Mokslinis kontekstas ir apribojimai
KMI — santykis tarp svorio ir ūgio kvadrato — vis dar plačiai naudojamas klininėje praktikoje ir visuomenės sveikatos srityje, nes jį paprasta apskaičiuoti. Tačiau KMI yra grubi priemonė: ji neatspiria riebalų nuo raumenų masės, neįvertina riebalų pasiskirstymo (visceralinių vs. poodinių), taip pat neapima skirtumų, susijusių su amžiumi, lytimi, etnine kilme, mityba ar fiziniu aktyvumu. Standartinės KMI ribos buvo suformuotos remiantis istoriniais duomenimis iš ribotos Europos vyrų imties; daugelis ekspertų teigia, kad šios ribos nėra universaliai tinkamos.
Danijos komanda teigia, kad KMI intervalas, susijęs su mažiausiu mirtingumu jų imtyje, gali būti platesnis ir šiek tiek aukštesnis nei tradicinės „sveikos“ reikšmės — galbūt KMI 22,5–30. Ši hipotezė atitinka kitus tyrimus, kuriuose nurodoma vadinamoji „nutukimo paradoksas“, kai vidutiniškai padidėjęs KMI tam tikrose sąlygose siejamas su palyginamu ar net geresniu išgyvenamumu. Tačiau kadangi tyrimo dalyviai buvo atrinkti pagal klinikinius vaizdinius tyrimus, imtis gali per daug atstovauti žmones su įtarimu dėl sveikatos problemų, o kiti mišomieji veiksniai (rūkymas, socioekonominis statusas, nenorinis svorio netekimas) galėjo įtakoti rezultatus.
Fiziologiniai mechanizmai ir klinikinės pasekmės
Žemas kūno svoris gali atspindėti lėtinį nepakankamą maitinimą, raumenų nykimą (sarkopeniją) arba aktyvią ligą. Badaujant ar sergant ilgą laiką organizmas pereina į katabolinę būklę, skirstydamas energiją svarbiausiems organams, tokiems kaip smegenys, tuo tarpu imuninė funkcija ir audinių atstatymas nusilpsta. Pavyzdžiui, onkologinių ligonių atveju išankstinės riebalų ir raumenų atsargos gali lemti atsparumą gydymo sukeltam svorio netekimui ir įtakoti atsigavimą. Nenorinis svorio netekimas taip pat yra pripažintas ankstyvu kai kurių ligų, pavyzdžiui, vėžio ar 1 tipo diabeto, požymiu, todėl žemas KMI gali būti ženklas, o ne tiesioginė mirties priežastis.
Populiacijos lygmeniu šie atradimai rodo, kad KMI naudojimas klinikiniams sprendimams turėtų būti niuansuotas. Pasikliauti vien KMI ribomis, sprendžiant dėl prieigos prie gydymo ar chirurginio tinkamumo, reikėtų derinti su kitais įvertinimais: kūno sudėties analizė, funkciniai vertinimai, kraujo biomarkeriai ir klinikinė anamnezė. Pažanga sprendžiant su nutukimu susijusias problemas — geresni vaistai, patobulinta širdies ir kraujagyslių priežiūra bei diabeto valdymas — taip pat gali pakeisti rizikos pasiskirstymą, susijusį su kūno svoriu.
.avif)
Ekspertų įžvalga
"Šie rezultatai stiprina, kad kontekstas yra svarbus," sako dr. Emma Solberg, fiktyvi klinikinė epidemiologė ir mokslo komunikatorė. "KMI gali parodyti riziką populiacijos lygiu, bet gydytojams reikalingi papildomi įrankiai — raumenų masės matavimas, silpnumo vertinimo skalės ir tinkami laboratoriniai tyrimai — norint nustatyti individualią riziką. Svarbu: nepaaiškinamas svorio netekimas bet kuriuo KMI atveju turi būti ištirtas skubiai."
Išvados
Danijos analizė papildo auginantį įrodymų rinkinį, kad santykis tarp KMI ir mirtingumo nėra tiesinis. Labai žemas KMI siejamas su gerokai didesne ankstyvos mirties rizika, tuo tarpu vidutinis antsvoris gali nepadidinti mirtingumo tokiu pat būdu. Tyrimas pabrėžia KMI kaip vieno sveikatos rodiklio ribotumą ir paragina taikyti išsamesnį klinikinį vertinimą bei tolesnius tyrimus — idealu, kad jie būtų recenzuoti, reprezentatyvūs ir pakoreguoti pagal mišomuosius veiksnius — prieš keičiant populiacijos gaires. Klinicistams ir visuomenės sveikatos specialistams praktiškas patarimas yra subalansuotas: stebėti nepaaiškinamą svorio kritimą, įvertinti kūno sudėtį ir funkciją, bei laikyti KMI kaip vieną iš platesnio klinikinio vaizdo elementų.
Quelle: sciencealert
Kommentar hinterlassen