3 Minuten
Nežemiško metalo atradimas Ispanijos bronzos amžiaus lobyje
Archeologai nustatė įtikinamų įrodymų, kad du senojo Ispanijos Villenos lobio artefaktai buvo sukurti iš meteorito geležies, o ne iš Žemės plutos. Šis atradimas ne tik išryškina bronzos amžiaus visuomenių technologines galimybes Pirėnų pusiasalyje, bet ir liudija apie išskirtinį žmonių kontaktą su nežemiškomis medžiagomis daugiau nei prieš 3 000 metų.
Villenos lobis, atrastas 1963 metais netoli Alikantės, yra vienas reikšmingiausių Europos bronzos amžiaus radinių. Iš viso jį sudaro 66 įspūdingi daiktai, daugiausia pagaminti iš aukso. Visgi specialistai neseniai dėmesį sutelkė į dvi, regis, kuklias relikvijas: apyrankę ir surūdijusią tuščią pusrutulį, turinčius geležies požymių. Šie objektai paskatino naujus klausimus apie senųjų amatininkų meistriškumą ir dangaus reiškinių pažinimą.
Mokslinis kontekstas: meteorito geležies pritaikymas senovėje
Bronzos ir geležies amžiaus sandūra Pirėnų pusiasalyje yra gerai ištirta, o platus žemės geležies lydymas pradėtas tik apie 850 m. pr. Kr. Tuo tarpu Villenos lobio auksiniai radiniai datuojami 1500–1200 m. pr. Kr., tai yra keli šimtmečiai iki geležies amžiaus. Ši išimtis paskatino tyrėjus aiškintis šių retų geležies dirbinių kilmę ir gamybos metodus.
Prieš geležies amžių įvairios pasaulio civilizacijos – garsiausiai Senovės Egiptas su faraono Tutanchamono meteorito geležies durklu – retkarčiais gamindavo vertingus daiktus iš meteoritų. Tokie objektai dažnai tapdavo ginklais ar prestižo simboliais, vertinamais dėl dangaus kilmės ir išskirtinių savybių.
Villenos lobio išskirtinių artefaktų tyrimas
Savador Rovira-Llorens, buvęs Ispanijos nacionalinio archeologijos muziejaus konservavimo vadovas, vadovavo kruopščiam apyrankės ir pusrutulio tyrimui. Gavę leidimą iš Villenos archeologijos muziejaus, kuris saugo kolekciją, mokslininkai atliko neardomąją medžiagų analizę, įskaitant masių spektrometriją, siekdami nustatyti šių dirbinių sudėtį.
Meteorito geležis išsiskiria itin dideliu nikelio kiekiu, kuris yra gerokai didesnis nei Žemės geologinės geležies. Abiejų objektų mėginiuose aptikta padidinta nikelio koncentracija, nepaisant paviršiaus korozijos. Tai tvirtai patvirtina meteoritinę kilmę.
„Turimi duomenys rodo, kad Villenos lobio dangtelis ir apyrankė šiuo metu yra pirmieji du meteoritinės geležies dirbiniai Pirėnų pusiasalyje“, – rašoma naujausiame tyrime. Šis atradimas atitinka vėlyvojo bronzos amžiaus kontekstą ir dar kartą patvirtina šių nustabinančių daiktų laikotarpį.
Senovės technologijų ir kultūrinių mainų reikšmė
Šis atradimas pabrėžia pažangų bronzos amžiaus metalurgiją Iberijoje. Vietoje to, kad laukę žemės geležies lydymo technologijų, vėlyvojo bronzos amžiaus amatininkai gebėjo atskirti, apdirbti ir panaudoti meteorito geležį, atkreipdami dėmesį į dangiškųjų objektų ypatingas savybes.
Taip pat šių medžiagų naudojimas prestižiniuose lobiuose, pavyzdžiui, Villenos, rodo didelę simbolinę ar ritualinę meteoritų reikšmę, žinomą ir kitose senosiose kultūrose. Šie artefaktai leidžia lyginti technologijų pažangą Viduržemio jūros bei Artimųjų Rytų civilizacijose, kurių palikime taip pat randama meteoritinės geležies daiktų.
Ateities tyrimų perspektyvos
Nors rezultatai labai reikšmingi, tyrėjai pastebi, kad didelė dirbinių korozija šiuo metu riboja analizės tikslumą. Tačiau tobulėjant neinvazinėms spektroskopijos ir mikroanalizės technologijoms, ateityje bus galima išgauti dar daugiau informacijos apie gamybos technikas, meteoritinės medžiagos kilmę bei vėlyvojo bronzos amžiaus kultūrinius ryšius.
Šie įrodymai meta iššūkį nusistovėjusiems technologinių naujovių terminams, atskleisdami, kad senovės europiečiai vienaip ar kitaip gebėjo suvokti ir naudoti dangiškos kilmės medžiagas. Tyrimas taip pat pabrėžia, kokią vertę turi muziejinės kolekcijos, kai jos nagrinėjamos pasitelkus naujausius mokslinius metodus.
Išvados
Atrastą, kad du Villenos lobio artefaktai buvo pagaminti iš meteoritinės geležies, iš esmės keičia mūsų požiūrį į senovės Iberijos metalurgiją ir kontaktą su kosminėmis medžiagomis. Tai įrodo, kad Europos vėlyvojo bronzos amžiaus civilizacijos pasižymėjo ne tik techniniu išprusimu, bet ir kultūriniu smalsumu, leidusiu įvertinti ir panaudoti medžiagas iš už planetos ribų. Tobulėjant analizės technologijoms, galime tikėtis dar įspūdingesnių įžvalgų apie ankstyvąsias žmonijos inovacijas ir kosmines sąsajas senovės lobių tyrimuose.
Kommentare