Neįtikėtinas atradimas: Barbadų siūlasnake vėl aptikta gamtoje

Neįtikėtinas atradimas: Barbadų siūlasnake vėl aptikta

Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po to, kai manyta, jog pasaulio mažiausia gyvatė – Barbadų siūlasnake (Tetracheilostoma carlae) – išnyko, šis unikalus roplys vėl buvo rastas. Itin retą ir sunkiai pastebimą gyvatę, kurią dėl smulkumo galima lengvai supainioti su slieku, šiemet aptiko Barbadų Aplinkosaugos ir nacionalinio grožio ministerija, bendradarbiaudama su tarptautine gamtosaugos organizacija Re:wild, vykdydamos ekologinį vertinimą.

Mokslinės žinios: Barbadų siūlasnakes biologija

Suaugusi Barbadų siūlasnake pasiekia vos 8–10 centimetrų ilgį – ji tokia maža, kad beveik telpa ant JAV ketvirčio monetos. Tai – mažiausia iki šiol žinoma gyvačių rūšis pasaulyje. Siūlasnake išsiskiria itin plonu kūnu, neryškiomis oranžinėmis juostelėmis nugaroje, į šoną nukreiptomis akimis bei savita snukio žvynų struktūra. Blind snakes – aklų gyvačių – šeimos narys, šis roplys daugiausia laiko praleidžia pasislėpęs tarp lapų pakloto ar po akmenimis ir pasižymi slaptingu elgesiu.

Kaip paaiškino aplinkos ministerijos atstovas Connor Blades, “Barbadų siūlasnakes – aklos gyvatės, todėl labai slapukės. Atrodo, kad jos itin retos – nuo 1889 metų patvirtinta tik keletas jų aptikimo atvejų, tad mažai kam yra pavykę ją išvysti.”

Pakartotinis atradimas ir mokslinis patvirtinimas

Retas radinys tapo daugiau nei metų trukusių kruopščių paieškų Barbadų centrinėse giriose rezultatu. Connor Blades kartu su Justin Springer iš Re:wild apžiūrėjo akmenis ir šaknų sistemas, kol pagaliau po medžiu aptiko ilgai ieškotą gyvatę. “Kai taip ilgai nieko nerandi, o staiga pamatai – išties sunku patikėti, – pasakojo Springer. – Net nenori per daug dėl to džiaugtis, kol tikrai nesupranti, kad čia ji.”

Gauta gyvatės išvaizda primena invazinę Brahmini akląją gyvatę, todėl radinys buvo iškart perduotas analizei Vakarų Indijos universitetui. Išsamūs mikroskopiniai tyrimai patvirtino Barbadų siūlasnakes tapatybę, po kurių gyvatė buvo saugiai paleista atgal į gamtą.

Grėsmingas išlikimas: buveinių nykimas ir apsaugos iššūkiai

Per pastaruosius keturis šimtmečius Barbadų vietinės girios buvo beveik visiškai iškirstos žemdirbystei – išliko tik apie 2 procentus pirminės miško dangos. Rediscoverta rūšis itin pažeidžiama ne tik dėl slepiamo gyvenimo būdo ir menko populiacijos dydžio, bet ir dėl ribotos dauginimosi strategijos: viename periami tik vienas kiaušinis, kai tuo metu gimininga Brahmini akloji gyvatė dauginasi be lytinių santykių ir gausiau, kas didina konkurenciją.

Pasak Justino Springerio, Barbadų siūlasnakes atradimas turi ir platesnę žinią: “Šis atradimas – signalas visiems barbadiečiams, kad mūsų salos miškai yra išskirtiniai ir juos būtina saugoti. Ir ne tik dėl siūlasnakes, bet ir dėl kitų rūšių – mūsų augalijos, faunos ir kultūrinio paveldo.”

Išvada

Įspūdingas Barbadų siūlasnakes atradimas dar kartą pabrėžia, kokią didelę vertę turi Karibų regiono gamtos įvairovės paslaptys ir kaip svarbu saugoti gamtines salas buveines. Kad šis vienas rečiausių ir mažiausių roplių Žemėje išliktų, būtinos nuoseklios apsaugos priemonės ir aplinkosauginis sąmoningumas. Ši istorija įkvepia tolimesniems zoologiniams tyrimams ir primena apie trapų pusiausvyrą, palaikančią salų ekosistemas.