Proba-3: Dirbtinė Saulės užtemimas atveria naujus Saulės tyrimų horizontus | Technologie, Auto, Krypto & Wissenschaft – ChillBoy.de
Proba-3: Dirbtinė Saulės užtemimas atveria naujus Saulės tyrimų horizontus

Proba-3: Dirbtinė Saulės užtemimas atveria naujus Saulės tyrimų horizontus

2025-06-22
0 Kommentare

3 Minuten

Dešimtmečius Saulės fizikai ir astronomai ieškojo saugių bei inovatyvių būdų ištirti Saulės paslaptis. Mūsų žvaigždės skleidžiama intensyvi šviesa ir karštis tiesioginį stebėjimą daro pavojingą ir techniškai sudėtingą, ypač norint patyrinėti sunkiai pasiekiamą Saulės vainiką. Nors dirbtinį Saulės užtemimą Žemėje galima sukurti paprasčiausiai uždengus žvilgsnį objektu, šį reiškinį atkurti kosmose, siekiant atverti Saulės išorinę atmosferą, pareikalavo aukščiausio lygio inžinerijos ir tarptautinio bendradarbiavimo.

Proba-3 misija: Preciziškai suderinta kosminių aparatų formacija

Proba-3 – tai Europos kosmoso agentūros (ESA) novatoriška Saulės tyrimų misija, skirtas unikaliems Saulės vainiko vaizdams fiksuoti. 2023 m. gruodį iš Satish Dhawan kosminio centro Indijoje paleista Proba-3 sudaro dvi atskirai valdomos erdvėlaivio dalys: koronografinis ir okuliuojantis (užtemdymo) palydovai. Ši misija – 29 aviacijos ir kosmoso organizacijų iš 14 šalių bendro darbo rezultatas, įskaitant tokias įmones kaip „Airbus“, „Redwire“ ir „Spacebel“.

Pažangios technologijos: Proba-3 veikimo principas

Proba-3 veikimas iš esmės paprastas, bet technologiniu požiūriu išskirtinis. Abu palydovai skrieja orbitoje apie 60 000 kilometrų nuo Žemės, tiksliai suderintoje 150 metrų atstumo formacijoje. Okultuojantis palydovas skrenda tiesiai prieš Saulę, o jo 1,4 metro skersmens diskas visiškai uždengia akinantį Saulės diską, žiūrint iš koronografinio palydovo perspektyvos. Taip dirbtinai sukuriamas visiškas Saulės užtemimas, leidžiantis jautriems instrumentams stebėti paprastai nematomą vainiką itin detaliai. Šiam rezultatui pasiekti reikėjo milimetrinio tikslumo savarankiško formacijos valdymo, kuris ištisas valandas buvo palaikomas be tiesioginio valdymo iš Žemės.

Moksliniai instrumentai ir pirmieji atradimai

Pagrindinis Proba-3 sėkmės garantas – pažangus vaizdo gavimo prietaisas ASPIICS („Association of Spacecraft for Polarimetric and Imaging Investigation of the Corona of the Sun“). Jis fiksuoja itin kontrastingus ir smulkius Saulės vainiko vaizdus, nes pasinaudoja okultuojančio palydovo sukurta šešėlio zona, maksimaliai sumažinančia išsklaidytos Saulės šviesos poveikį. Mokslininkų teigimu, tai leidžia aptikti daug blankesnes ir subtilesnes struktūras nei iki šiol galėdavo įprasti kosminiai koronografai. Jau pirmieji Proba-3 duomenys užfiksavo dirbtinį Saulės užtemimą kosmose ir atskleidė naujus, iki šiol nematytus Saulės vainiko procesus bei struktūras.

Aukštesnės mokslinių tyrimų galimybės

Be ASPIICS, Proba-3 turi ir kitus pažangius prietaisus. Skaitmeninis absoliutus radiometras (DARA) matuoja bendrą Saulės šviesos srautą su tikslia energijos kiekybine išraiška. Tuo tarpu trimatis energetinių elektronų spektrometras (3DEES) analizuoja energetinių elektronų pasiskirstymą Žemės radiacijos juostose, fiksuodamas jų kryptį ir energiją.

Poveikis Saulės fizikoms tyrimams ir kosminiams orams

Naujai gautos žinios iš Proba-3 misijos gali ženkliai pagilinti mūsų supratimą apie svarbiausius Saulės fizikinius reiškinius. Detalūs Saulės vainiko vaizdai leidžia tirti Saulės vėjo, vainikinių masės išmetimų kilmę ir lemtingą Saulės vainiko perkaitimo paslaptį – jo temperatūra viršija milijoną laipsnių Celsijaus ir gerokai lenkia matomos Saulės paviršiaus temperatūrą. Šie atradimai padės tobulinti Saulės aktyvumo modelius, geriau numatyti kosminių orų įvykius, kurie gali paveikti palydovus, ryšius ir elektros tinklus Žemėje.

Autonomija ir kosminių misijų ateitis

Proba-3 demonstruotas savarankiškas erdvėlaivių formacijos valdymas žymi didelį žingsnį į priekį tolimųjų kosminių misijų architektūroje. ESA teigia, kad ateityje palydovai galės vienu metu stebėti Saulę net šešias valandas per kiekvieną 19,6 valandos orbitos ciklą. Formacijos valdymas pradžioje buvo vykdomas su Žemės specialistų priežiūra, tačiau artimiausiuose bandymuose žadama visiškai automatizuota ir be žmogaus įsikišimo operacija.

Išvados

Pirmą kartą dirbtinai orbitoje sukurtas visiškas Saulės užtemimas įtvirtina ESA Proba-3 kaip vieną svarbiausių Saulės tyrimų ir kosminių technologijų pasiekimų. Ši misija išskirtinė ne tik tuo, kad įgalino Saulės vainiko stebėjimus dar neregėtu detalumu: ji taip pat atveria galimybes naujiems proveržiams Saulės fizikų srityje ir padeda apsaugoti modernią visuomenę nuo Saulės sukeliamų kosminių orų grėsmių. Tęsiantis ambicingai Proba-3 stebėjimų programai, nauji atradimai žada atskleisti daugelį seniai mokslo siektų Saulės paslapčių. Įspūdingi Proba-3 pateikti vaizdai – tai ir mokslinis, ir vizualus įrodymas tarptautinio bendradarbiavimo bei pažangių technologijų svarbos šiuolaikinėje kosmoso tyrimų eroje.

Kommentare

Kommentar hinterlassen