3 Minuten
MASLD: visame pasaulyje paplitusi kepenų būklė
Metabolinis disfunkcijos sukeltas steatozinis kepenų liga (MASLD), dar vadinama riebaline kepenų liga, šiandien tapo itin grėsminu sveikatos iššūkiu – ja serga maždaug kas trečias žmogus pasaulyje. MASLD išsivysto, kai kepenyse kaupiasi pertekliniai riebalai. Ilgainiui tai gali sukelti kepenų uždegimą, fibrozę (randėjimą) ir net kepenų vėžį. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis plačiai paplitusiomis ligomis, tokiomis kaip nutukimas ir 2 tipo cukrinis diabetas, kurių dažnis pasaulyje vis didėja. Dėl to aktyviai ieškoma veiksmingų prevencijos priemonių.
Nauji tyrimai: mitybos sprendimai kepenų sveikatai
Išsamiame Rovira i Virgili universiteto (Ispanija) mokslininkų atliktame tyrime buvo nagrinėjamas įvairių mitybos modelių poveikis MASLD valdymui. Remiantis 13 klinikinių tyrimų ir studijų duomenimis, kuriose dalyvavo 926 žmonės, sergantys MASLD, mokslininkai analizavo skirtingų mitybinių intervencijų – į augalus orientuotos, subalansuotos ir ribotos mitybos – poveikį. Iš visų vertintų mitybos būdų didžiausią naudą kepenų sveikatai parodė Viduržemio jūros dieta. Jai būdingas gausus vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių, riešutų ir sveikųjų riebalų (ypač alyvuogių aliejaus) vartojimas bei sumažintas raudonos mėsos, perdirbtų gaminių ir pridėtinių cukrų kiekis. Tarp efektyvių strategijų išskirta ir protarpinis badavimas – tam tikrais laiko intervalais taikomas maitinimosi režimas, kuris taip pat teigiamai veikė įvairius sveikatos rodiklius.
Pagrindinės išvados: mažiau riebalų kepenyse, mažesnis uždegimas ir geresni metaboliniai rodikliai
Tiek Viduržemio jūros dieta, tiek protarpinis badavimas buvo susiję su reikšmingais MASLD žymenų pagerėjimais. Šios mitybos strategijos padėjo mažinti kūno svorį, gerinti glikemijos (gliukozės kiekio kraujyje) kontrolę bei mažinti uždegimo rodiklius. Tyrimų dalyviams sumažėjo riebalų kaupimasis kepenyse ir pastebėtas geresnis metabolinis profilis. Kaip pabrėžia mokslininkai publikacijoje, „Mūsų analizė rodo, kad Viduržemio jūros dieta ir protarpinis badavimas gali mažinti uždegimą, gerinti gliukozės kontrolę bei mažinti kūno svorį, o tai gali lemti kepenų funkcijos pagerėjimą MASLD sergantiems pacientams.“ Visgi, autoriai akcentuoja tolimesnių ilgalaikių tyrimų būtinybę, siekiant patvirtinti šiuos rezultatus, atskleisti biologinius procesus ir nustatyti saugius bei optimalius mitybinius protokolus.
Apdairumas mokslo srityje: reikia papildomų įrodymų
Nors apžvalga pateikia viltingų rezultatų, būtina paminėti, jog dauguma įtrauktų tyrimų ne visas dėmesys buvo skirtas būtent MASLD. Pagerėjimas kepenų sveikatai ir kitų rodiklių pokyčiai įvertinti platesniame sveikatos kontekste. Todėl autoriai ragina vertinti duomenis atsargiai ir pabrėžia mokslinių tyrimų, skirtų tiesiogiai MASLD progresavimo ir ilgalaikių kepenų funkcijos pokyčių analizei, svarbą.
Viduržemio jūros dieta: platesnė nauda sveikatai
Viduržemio jūros dieta, įkvėpta tradicinių Graikijos, Italijos bei kitų Viduržemio jūros regiono šalių mitybos įpročių, jau seniai vertinama dėl širdies ligų ir tam tikrų vėžio tipų rizikos mažinimo bei ilgaamžiškumo skatinimo. Daugelis tyrimų sieja šį mitybos modelį su geresniais metabolinės sveikatos rodikliais – tai itin svarbu tiek MASLD prevencijai, tiek ligos valdymui. Visgi ekspertai perspėja nepervertinti vienos priežasties ir pasekmės ryšio: gyvenimo būdas, judėjimas bei genetika taip pat turi įtakos. Nepaisant to, gausėjantys įrodymai leidžia teigti, kad Viduržemio jūros dieta gali padėti sumažinti lėtinių kepenų ligų riziką bei prisidėti prie bendros sveikatos gerinimo.
Išvada
Naujausi mokslo darbai nurodo, kad Viduržemio jūros dieta, pagrįsta augaliniais produktais ir sveikaisiais riebalais, yra perspektyvus MASLD prevencijos ir valdymo būdas. Protarpinis badavimas taip pat gali turėti papildomų naudų kepenų sveikatai. Tolimesni tyrimai padės tiksliai suprasti šių intervencijų veikimo mechanizmus ir užtikrinti jų saugų, efektyvų taikymą klinikinėje praktikoje žmonėms, rizikuojantiems riebaline kepenų liga.
Kommentare