2 Minuten
Seniausias žmogaus piršto antspaudas: unikalus archeologinis radinys
2022 metais San Lázaro uolų priedangoje, centrinėje Ispanijoje, archeologai aptiko išskirtinį radinį – galimai seniausią žmogaus piršto antspaudą, kuriam yra apie 43 000 metų. Šis neandertaliečių paliktas antspaudas, išsaugotas ochros pigmentu padengtame akmenėlyje, suteikia naujų žinių apie neandertaliečių gebėjimus ir simbolinį elgesį.
Mokslinė reikšmė: Neandertaliečių simbolinis elgesys
Pastaraisiais dešimtmečiais daugėja įrodymų, kurie paneigia neandertaliečių, kaip primityvių hominidų, įvaizdį. Šiuolaikiniai archeologiniai tyrimai rodo, kad jie puošėsi, kūrė asmeninius papuošalus, o dabar – galbūt užsiėmė ir kilnojamuoju menu. San Lázaro radinys – akmenėlis su specialiai ochros pigmentu paliktu piršto antspaudu – stiprina nuomonę, kad neandertaliečiai vizualų meną praktikavo gerokai anksčiau nei atsirado šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens).
San Lázaro akmenėlio ypatumai
Rastas objektas – nedidelis akmuo, kurio centre ryškiai matomas raudonos ochros piršto antspaudas. Virš ir po antspaudu yra smulkios duobutės, kurias tyrėjai įvardija kaip galimas akis ir burną – galima, jog visas akmenėlis buvo sąmoningai suformuotas kaip žmogaus veido pavaizdavimas. Nors ši interpretacija tarp mokslininkų vis dar diskutuojama, preciziška antspaudo vieta ir kontekstas rodo, kad ženklas nėra atsitiktinis.
„Ochros žyma nėra tik dėmė – ji išsaugo visą piršto antspaudą, kas liudija apie atsakingą, sąmoningą atlikimą pačiu piršto galu“, – sako David Álvarez-Alonso, tyrimo vadovas iš Madrido Complutense universiteto. Svarbu ir tai, kad akmuo neturėjo jokios praktinės paskirties, o ochros pigmentas šioje vietoje neaptiktas kitur – visi šie požymiai patvirtina simbolinę radinio reikšmę.
Archeologinės įžvalgos
Patvirtinus šį atradimą, jis ne tik aplenktų visus iki šiol žinomus žmonių piršto antspaudus, bet ir galimai taptų anksčiausiu žmogaus veido vaizdavimo pavyzdžiu. Tai suteiktų naujų duomenų apie abstraktaus mąstymo pradžią ir neandertaliečių meninę raišką. Tyrėjai spėja, kad akmuo pasirinktas iš artimiausios upės, o tai rodo, jog neandertaliečiai gebėjo atpažinti natūralias, su žmogumi siejamas formas bei joms teikti simbolinę prasmę – tai pabrėžia jų pažintinį sudėtingumą.
Ekspertų nuomonės ir diskusijos
Nors kai kurie paleontologai šį radinį vertina atsargiai, Álvarez-Alonso pažymi: „Jei toks objektas būtų sukurtas prieš 5000 metų Homo sapiens, jo meninė vertė nekeltų abejonių. Visgi neandertaliečių menas dažnai pasitinkamas skepticizmu – galbūt dėl išlikusių nuostatų apie jų gebėjimus.“
Išvados
San Lázaro atradimas atveria unikalią galimybę pažvelgti į mūsų protėvių mąstymą, potencialiai keičia supratimą apie neandertaliečių intelektą ir kūrybingumą. Toliau tęsiant analizę, šis fosilinis piršto antspaudas primena, kad simbolinio meno raida žmonijos evoliucijos istorijoje prasidėjo gerokai anksčiau nei manyta.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Archaeological and Anthropological Sciences.
Kommentare