Nematoma grėsmė: Mikroplastikai ore, kuriuo kvėpuojame

Nematoma grėsmė: Mikroplastikai ore, kuriuo kvėpuojame

Plastiko tarša yra viena didžiausių XXI amžiaus aplinkosaugos problemų – plastiko dalelės aptinkamos vandenynuose, upėse ir net žmogaus organizme. Nors dauguma žino apie mikroplastiko poveikį maiste ir vandenyje, naujausi Prancūzijos Tulūzos universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad didžiausia mikroplastikų koncentracija slypi patalpose, kuriose žmonės praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.

Mokslinis pagrindas: įkvepiamų mikroplastikų kiekio matavimai

Tyrėjai siekė įvertinti, kiek mikroplastiko dalelių sklinda įprastoje vidaus aplinkoje. Jie surinko ir išanalizavo 16 oro mėginių iš gyvenamųjų butų bei automobilių, panaudodami Raman spektroskopiją – itin tikslų metodą, leidžiantį atpažinti mikro dalelių sudėtį. Rezultatai pribloškė: butų ore buvo užfiksuotas vidutinis 528 mikroplastiko dalelių kiekis viename kubiniame metre, o automobiliuose šis skaičius siekė net iki 2 238 dalelių kubiniame metre.

Ypač svarbu, kad net 94% aptiktų mikroplastikų dalelių buvo mažesnės nei 10 mikrometrų. Palyginimui, žmogaus plauko storis siekia 50–70 mikrometrų, tad tokios smulkios plastiko dalelės gali lengvai prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus ir įsitvirtinti plaučiuose.

Pagrindinės išvados: mikroplastikų poveikis kur kas didesnis nei manyta

Analizės duomenimis, suaugęs žmogus kasdien gali įkvėpti apie 71 000 mikroplastiko dalelių, kurių dauguma geba apeiti natūralius kvėpavimo takų filtravimo mechanizmus. Įdomu tai, kad šios koncentracijos yra maždaug 100 kartų didesnės nei ankstesniais skaičiavimais, paremtas tik netiesioginiais duomenimis.

„Žmonės įprastai net iki 90% laiko praleidžia uždarose patalpose – namuose, darbe ar keliaudami. Per visą šį laiką jie nuolat susiduria su ore esančiais mikroplastikais, dažnai net nesuvokdami šios rizikos,“ pastebi tyrėjai.

Sveikatos rizika ir būtinybė imtis papildomų tyrimų

Nors tikslus įkvėptų mikroplastikų poveikis dar nėra iki galo suprastas, mokslininkų bendruomenėje stiprėja susirūpinimas dėl galimų sveikatos pasekmių. Naujausi tyrimai mikroplastikų poveikį sieja su didesne vėžio, širdies smūgio, vaisingumo sutrikimų bei kvėpavimo ligų rizika. Tokia maža dalelių dimensija leidžia joms pasiekti giliausius audinius, kas dar labiau didina grėsmę sveikatai.

Atsižvelgiant į šiuos nerimą keliančius rezultatus, būtini nuodugnūs tyrimai, kurie padėtų suprasti mikroplastikų biologinį poveikį žmogaus organizmui. Efektyvių apsaugos priemonių kūrimas bei jų diegimas – tokios kaip oro filtravimo sistemos, vidinės oro kokybės standartai ar taršos mažinimas šaltiniuose – tampa esminiais sprendžiant ilgalaikes plastiko taršos pasekmes.

Išvados

Atskleista, kad kasdien įkvepiame dešimtis tūkstančių mikroplastiko dalelių – tai pabrėžia mažai įvertintą plastiko taršos pusę. Kol dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, o mikroplastiko poveikis sveikatai dar vis tiriamas, būtina skirti dėmesio tiek moksliniams tyrimams, tiek prevencijos priemonėms. Toliau plėtojant tyrimus ir keliant visuomenės sąmoningumą, svarbios tampa ne tik asmeninės, bet ir visuomeninės pastangos bei griežtesnės politikos priemonės, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nuo šios visur paplitusios, nematomos grėsmės.