Nauji tyrimai meta iššūkį sveikesnių dietinių gėrimų įvaizdžiui

Nauji įrodymai meta iššūkį sveikesnių dietinių gėrimų reputacijai

Didelio masto ilgalaikis Monash universiteto tyrimas parodė, kad kasdien geriama viena dietinės sodos ar kito dirbtinai saldinto gėrimo skardinė yra susijusi su 38% didesne rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, palyginus su žmonėmis, kurie tokių gėrimų nevartoja. Ši daugiau nei 36 600 žmonių beveik 14 metų trukmės stebėsena paneigia plačiai paplitusią nuomonę, kad dietiniai gėrimai yra saugesnė alternatyva tradiciniams saldiems gazuotiems gėrimams.

Tyrimo apimtis ir metodai

Tyrimas, paskelbtas kaip Melburno bendradarbiavimo kohortos projekto dalis, sekė 40–69 metų amžiaus suaugusiuosius, kruopščiai registruodamas jų gėrimų vartojimo įpročius ir sveikatos pokyčius. Daugiausia dėmesio buvo skiriama dviems pagrindinėms gėrimų rūšims: cukrumi saldintiems gėrimams (CSG) ir dirbtinai saldintiems gėrimams (DSG). Tikslas – įvertinti, kaip reguliarus šių gėrimų vartojimas paveikia metabolinių ligų, ypač 2 tipo diabeto, riziką.

Nustatyta, kad kasdien suvartojant dietinės sodos skardinę, diabeto rizika išauga net 38%, kai tuo tarpu viena saldaus gėrimo skardinė siejama su 23% padidėjusia rizika.

Metaboliniai dirbtinių saldiklių poveikiai: daugiau nei tik nutukimas

Specialistai dažnai rekomenduoja dietinius gėrimus ir dirbtinius saldiklius žmonėms, kurie stengiasi sumažinti cukraus vartojimą ar turi diabeto riziką, tikėdami mažesniu šių gėrimų poveikiu sveikatai. Tačiau pagrindinė tyrimo autorė profesorė Barbora de Courten iš Monash ir RMIT universitetų įspėja: „Dirbtiniai saldikliai dažnai pristatomi kaip sveikesnė alternatyva, tačiau mūsų tyrimas atskleidžia, kad jie gali kelti specifinių metabolinių pavojų.“

Siekiant išsiaiškinti, kaip nutukimas veikia riziką, tyrėjai analizę koregavo pagal kūno masės indeksą (KMI) ir liemens-klubų santykį. Koregavus šiuos rodiklius, rizika, susijusi su cukrumi saldintais gėrimais, iš esmės išnyko, rodydama, kad nutukimas yra pagrindinis tarpininkas tarp CSG ir diabeto.

Visgi ryšys tarp dirbtinių saldiklių ir diabeto išliko statistiškai reikšmingas net ir įvertinus kūno svorį bei sudėjimą. Įtraukus KMI, rizika sumažėjo nuo 83% iki 43%, o koregavus liemens-klubų santykį stabilizavosi ties 38%. Tai rodo, jog dirbtiniai saldikliai gali daryti specifinį metabolinį poveikį, nepriklausomai nuo svorio pokyčių.

Galimi veikimo mechanizmai: žarnynas, gliukozė ir insulinas

Nors tyrimas nenustatė konkrečių saldiklių, dažniausiai naudojami yra aspartamas, sacharinas, sukralozė ir acesulfamas K. Jie skiriasi absorbcijos bei medžiagų apykaitos keliuose – vieni beveik nepakeisti pereina žarnyną, kiti absorbuojami arba išskiriami su šlapimu, galimai trikdydami normalius metabolinius procesus.

Nauji moksliniai duomenys nurodo kelias galimas priežastis:

• Žarnyno mikrobiomos sutrikimai: Tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais parodė, kad kai kurie saldikliai gali keisti žarnyno bakterijų įvairovę ir pusiausvyrą, kas gali sumažinti gliukozės toleranciją – vieną iš diabeto pirmtakų – vos per dvi savaites.
• Gliukozės apykaitos sutrikimas: Kai kurie saldikliai gali skatinti insulino išsiskyrimą panašiai kaip cukrus arba ilgainiui sumažinti organizmo jautrumą insulinui, trikdydami gliukozės reguliavimo sistemas net nesuvartojus tikro cukraus.
• Apkūnos reguliavimas ir energetinė apykaita: Intensyvaus saldumo pojūtis be kalorijų gali klaidinti organizmą, skatindamas tikėtis energijos iš cukraus, o tai gali paveikti apetitą ir bendrą metabolizmą.

Pasekmės mitybai, visuomenės sveikatai ir tolimesniems tyrimams

Šie rezultatai prisideda prie vis daugiau įrodymų rodančių, jog dietiniai gėrimai ir dirbtiniai saldikliai nėra visiškai neutralūs metabolizmo atžvilgiu ir galbūt nėra saugesnis pasirinkimas už cukrumi saldintus gėrimus. Ankstesni tyrimai, įskaitant 2023 m. ir 2024 m. metaanalizę, taip pat parodė galimą ryšį tarp dirbtinių saldiklių ir 2 tipo diabeto rizikos, nors tikslūs biologiniai mechanizmai dar tiriami.

„Daugelis viešosios sveikatos politikų, pavyzdžiui, cukringų gėrimų apmokestinimas, skatina mažinti cukraus vartojimą, tačiau mūsų rezultatai kelia klausimų dėl nekontroliuojamos dietinių alternatyvų reklamos“, – pažymi prof. de Courten. – „Rekomenduojame formuojant mitybos rekomendacijas atsižvelgti į visus nenutrityvinius gėrimus – ne tik cukruotus.“

Išvados

Šis išsamus tyrimas pabrėžia sudėtingą ryšį tarp pasirinktų gėrimų ir diabeto rizikos. Nors mažinti cukraus vartojimą išlieka svarbu, pasikliovimas dirbtinai saldintais gėrimais ir dietinėmis sodomis nėra be rimtų sveikatos pasekmių. Nuolatinis sąsajų išlikimas tarp dietinių gėrimų vartojimo ir 2 tipo diabeto rizikos, net įvertinus nutukimą, rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali paveikti metabolizmą kitais būdais – galbūt per žarnyno mikrobiomos pokyčius ar gliukozės apykaitos sutrikimus. Toliau stiprėjant debatams dėl saldiklių saugumo, tyrėjai pabrėžia poreikį nuosaikesnėms mitybos rekomendacijoms ir tolimesniems tyrimams apie saldiklių ir cukraus poveikį sveikatai.