5 Minuten
Demencija – tai bendras apibrėžimas įvairioms ligoms, pasižyminčioms pažintinių gebėjimų mažėjimu ir kasdienės veiklos sutrikimais. Ši neurologinė liga yra rimta visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Šiuo metu daugiau nei 57 milijonai žmonių visame pasaulyje gyvena su demencija. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks 78 milijonus, o 2050 m. – net 139 milijonus sergančiųjų. Didėjantis gyventojų senėjimas ir ilgesnė gyvenimo trukmė lemia, kad demencijos rizikos valdymas, jos paplitimo prevencija ir supratimas tampa ypač svarbūs sveikatos apsaugos sistemoms, bendruomenėms ir visuomenės sveikatai globaliu mastu.
Demencijos atvejų tendencijos: nauji moksliniai požiūriai
Naujausi tyrimai paskatino diskusijas tarp mokslininkų, nes kai kurie duomenys rodo, kad demencijos rizika gali mažėti su kiekviena nauja karta – bent jau kai kuriuose regionuose. Tyrėjų grupė išanalizavo 62 437 vyresnių nei 70 metų asmenų duomenis, surinktus trijose ilgalaikėse stebėsenos programose, vykdytose JAV, Anglijoje ir Europoje. Šie tyrimai yra itin svarbūs siekiant suprasti gyventojų senėjimą, pažintinę sveikatą ir demencijos ligų paplitimą.
Vertinant kartų skirtumus demencijos rizikai, dalyviai buvo paskirstyti į aštuonias gimimo kohortas – nuo 1890–1913 m. iki 1944–1948 m. gimusių asmenų. Tyrimo metu buvo panaudotas pažangus algoritmas, kuris atpažino galimą demencijos diagnozę pagal demografinius rodiklius, kognityvinius testus ir kasdienės veiklos įvertinimus (pavyzdžiui, mitybą, asmeninę higieną). Šis metodas imituoja gydytojų taikomus demencijos diagnozavimo principus realiose klinikinėse situacijose.
Algoritmo patikimumo įvertinimas
Tyrėjai palygino prognozes, gautas su algoritmu, su klinikiniais įvertinimais iš JAV atliekamo „Senėjimo, demografijos ir atminties“ tyrimo. Šioje imtyje dalyviai buvo nuodugniai tikrinti, trijų-keturių valandų kognityvinio vertinimo metu. Rezultatai parodė, kad algoritmas daugiau nei 85% atvejų atitiko klinikinių specialistų nustatytas demencijos diagnozes. Tai liudija, kad automatizuotas vertinimas gali būti patikimas papildomas įrankis demencijos paplitimo tyrimuose.
Pagrindiniai rezultatai: ar demencijos atvejų daugėja ar mažėja?
Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad JAV apie 25% asmenų, gimusių 1890–1912 m., susirgo demencija, tuo metu tarp 1939–1943 m. gimusiųjų šis rodiklis sumažėjo iki 15%. Panaši tendencija pastebėta ir Anglijoje: demencijos paplitimas tarp 1924–1928 m. gimusių siekė beveik 16%, o tarp 1934–1938 m. gimusių – 15%. Pastebėta, kad demencijos rizikos mažėjimas buvo ryškesnis moterims nei vyrams.
Be to, tyrėjai nagrinėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) įtaką demencijos paplitimui, nes žinoma, jog ekonominis išsivystymas susijęs su geresne visuomenės sveikata. Aukštesnes pajamas gaunančiose šalyse gyventojai turi geresnes galimybes gauti medicininę pagalbą, sveikiau gyventi ir yra labiau informuoti apie ligų prevenciją – tai gali lemti mažesnį demencijos atvejų skaičių.
Kodėl demencijos rizika gali mažėti?
Nors pastebimas ryškus demencijos paplitimo mažėjimas, tikslios priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Svarbų vaidmenį veikia geresnės išsilavinimo galimybės, sumažėjusi kraujagyslių ligų rizika (dėl efektyvesnės kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolės), taip pat pažanga sveikatos priežiūroje. Tačiau, norint nustatyti, kurie veiksniai yra svarbiausi, reikalingi papildomi tyrimai.
Pasaulinės įžvalgos ir tyrimo ribotumai
Nors gauti duomenys nuteikia optimistiškai, būtina atkreipti dėmesį į esminius tyrimo apribojimus. Mokslininkai analizavo tik aukštų pajamų šalių gyventojus – čia demencijos diagnostika, specializuota priežiūra ir žinios apie šią ligą yra labiau išvystytos nei daugelyje pasaulio vietų. Mažų ir vidutinių pajamų šalyse žmonės dažnai negauna laiku diagnozės dėl stigmos, sveikatos priežiūros sistemos trūkumų bei nepakankamo informuotumo apie demencijos simptomus ir rizikos veiksnius.
Pasaulio sveikatos organizacija drauge su „Alzheimer’s Disease International“ praneša, kad dauguma žmonių, sergančių demencija, gyvena būtent mažesnes pajamas gaunančiose šalyse, tačiau šiose teritorijose trūksta išsamių ilgalaikių tyrimų. Todėl negalime tiksliai prognozuoti demencijos paplitimo pasauliniu mastu. Be to, sveikatos netolygumų ir ekonominės nelygybės įtaka gali reikšmingai padidinti demencijos riziką pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Prognozavimo modeliavimo ir apibrėžimų ribotumai
Nors tyrime taikytas algoritminis modeliavimas atitiko klinikinių vertinimų rezultatus, tokie modeliai nėra be trūkumų. Jie gali nepastebėti retesnių demencijos tipų, tokių kaip Lewy kūnelių ar semantinė demencija, kurios turi savitus pasireiškimo bruožus. Daugiausiai atvejų – apie 60–70% – sudaro Alzheimerio liga, tačiau egzistuoja ir kiti demencijos mechanizmai ir simptomai, kurie gali likti neužfiksuoti šio tyrimo rėmuose.
Kodėl pasaulyje demencijos atvejų vis daugėja?
Nepaisant galimo paplitimo mažėjimo, bendras sergančiųjų demencija skaičius pasaulyje auga ir dar ilgai augs. Tai lemia du pagrindiniai veiksniai:
- Visuomenės senėjimas: Demencija dažniausiai suserga vyresni nei 65 metų žmonės. Didėjant vidutinei gyvenimo trukmei, vis daugiau žmonių sulaukia šio amžiaus.
- Gyventojų augimas pažeidžiamuose regionuose: Daugelyje mažų ir vidutinių pajamų šalių, kur prevencija ir gydymas silpnai išvystytas, gyventojų skaičius sparčiai didėja.
Prie to prisideda ir keičiamieji rizikos veiksniai, tokie kaip prasta širdies ir kraujagyslių sveikata, diabetas, mažas fizinis aktyvumas bei ribotos švietimo galimybės. Ypač regionuose su silpna sveikatos priežiūros sistema būtina atkreipti dėmesį į šių veiksnių prevenciją, kad demencijos atvejų būtų kuo mažiau.
Socialinės ir ekonominės nelygybės įtaka ir ateities prognozės
Šiame tyrime nebuvo įvertinta, kaip demencijos riziką didina socialinės ir ekonominės atskirties faktoriai. Žemesnis socioekonominis statusas siejamas su didesne demencijos rizika dėl blogesnės sveikatos, riboto medicininės pagalbos prieinamumo ir išsilavinimo trūkumo. Tai reiškia, kad būsimos demencijos prognozės gali gerokai nuvertinti tikrąją ligos naštą nepalankioje socialinėje aplinkoje gyvenantiems gyventojams.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, labai svarbu atsargiai interpretuoti optimistines žinias apie mažėjančią demencijos riziką aukštų pajamų šalyse – globaliu mastu ši tendencija gali būti visiškai kitokia, ypač tose šalyse, kur resursų ir informuotumo stinga, ir būtent čia numatoma didžiausia naujų demencijos atvejų banga artimiausiais dešimtmečiais.
Išvados
Paskutiniai tyrimai rodo, kad kai kuriose aukštas pajamas gaunančiose šalyse per paskutines kartas demencijos rizika galėjo sumažėti dėl geresnės sveikatos priežiūros, gyvenimo būdo pokyčių ir ekonominės pažangos. Vis dėlto pasaulinė demencijos našta toliau auga – tai lemia ne tik gyventojų senėjimas, bet ir demografinė plėtra, ypač ten, kur stokojama informacijos, prevencijos ir pagalbos sistemų. Nors algoritminiai modeliai padeda prognozuoti demencijos paplitimą, būtina į šiuos modelius įtraukti socialinius ir ekonominius veiksnius bei plėsti ilgalaikius tyrimus regionuose, kurie šiuo metu yra nepakankamai tiriami. Investicijos į visuomenės švietimą, sveikatos apsaugos infrastruktūrą ir inovatyvias prevencijos strategijas bus ypač svarbios siekiant sumažinti ateityje laukiančią demencijos naštą visame pasaulyje.
Kommentare