3 Minuten
Atskleista pamiršta Kredinio periodo kalmarų įvairovė
Pereinamoji paleontologinė studija atskleidė, kad Žemės vandenynai prieš maždaug 100 milijonų metų, Kredinio laikotarpiu, buvo ypač turtingi neįtikėtinos kalmarų rūšių įvairovės. Japonijos ir Vokietijos mokslininkų vadovaujami tyrimai leido identifikuoti net 40 iki šiol nežinotų rūšių, aptiktų iš įspūdingos fosilinių galvakojų snapų kolekcijos.
Šis atradimas iš esmės keičia mūsų supratimą apie jūrų biologinę įvairovę dinozaurų eroje: parodoma, kad senoviniai kalmarai buvo vienos pagrindinių plėšrūnų vandenyne, o jų vaidmuo ekosistemose buvo kur kas reikšmingesnis, nei manyta anksčiau.
Mokslinis pagrindas: Fosilizavęsi giliai praeityje
Dažniausiai fosilijos išlieka iš kietųjų biologinių struktūrų, tokių kaip kaulai, kriauklės ar dantys, mat minkštieji audiniai greit suyra ir retai išlieka. Galvakojai – kalmarai, aštuonkojai, nautilai ir sepijos – didžiąja dalimi sudaryti iš minkšto audinio, todėl jų liekanos gana retos fosilijų įrašuose. Išimtį sudaro tvirti, chitino sudėties snapai, kuriais kalmarai minta. Šie struktūriškai atsparūs snapai tam tikromis sąlygomis gali išlikti milijonus metų kaip fosilijos.
Iki šiol buvo žinomas tik vienas fosilizuotas kalmaro snapas iš Mezozojaus eros, tad apie senovinių kalmarų įvairovę ir jų ekologinį vaidmenį žinių turėjome labai mažai.
Inovatyvi analizė: šlifavimo tomografijos metodas
Norėdami išanalizuoti itin smulkius ir trapus, uolienose slypinčius radinius, tyrėjai pasitelkė inovatyvų šlifavimo tomografijos (angl. grinding tomography) metodą. Šis procesas apima pamažu sluoksniuojamą uolienos paviršiaus šlifavimą, kiekvieną ploną dalį fotografuojant itin aukšta raiška, taip sukuriant nuotraukų seką. Vėliau šios nuotraukos sujungiamos į skaitmeninį trimatį radinių modelį, leidžiantį detaliai išanalizuoti uolienos viduje išlikusias fosilijas.
Nors šlifavimo metu originalūs uolienos pavyzdžiai sunaikinami, gauti 3D modeliai suteikia neregėtą galimybę tyrinėti net subtiliausias struktūras. Tokiu būdu buvo ištirtas Kredinio periodo mėginys ir aptikta apie 1000 fosilinių galvakojų snapų, iš kurių 263 priklausė kalmarams.
Pagrindiniai atradimai: senovinių kalmarų gausa ir įvairovė
Išanalizavus 263 kalmarų pavyzdžius, mokslininkai nustatė bent 40 naujų rūšių, žymiai išplečiančių mūsų žinias apie Kredinio periodo kalmarų įvairovę. Rasti snapai siekė nuo 1,23 iki 19,32 mm ilgio – gerokai mažesni nei anksčiau surastas vienintelis žinomas kalmaro snapas, o kai kurie jų buvo plonesni net nei 10 mikrometrų.
Šie duomenys rodo, kad prieš 100 milijonų metų vandenynuose klestėjo gausi ir netikėtai įvairi kalmarų fauna. „Pagal kiekį ir dydį šie senoviniai kalmarai buvo vyraujantis elementas Kredinio jūrose“, pažymi pagrindinis tyrimo autorius Shin Ikegami iš Hokaido universiteto. Jų kūnai buvo panašūs ar net didesni už kartu su jais rastus amonitus, todėl jie greičiausiai buvo dominuojantys ir judrūs plėšrūnai.
Be to, tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad kalmarų biomasė šiame laikotarpyje buvo didesnė nei žuvų ir amonitų – dviejų grupių, kurias iki šiol laikėme svarbiausiomis senųjų ekosistemų dalimis. Tokie rezultatai meta iššūkį buvusiai nuomonei, kad kalmarai tapo svarbiausi tik po masinio išnykimo prieš 66 milijonus metų, kai baigėsi dinozaurų era.
Poveikis jūrų evoliucijos suvokimui
Atskleidžiant iki šiol neregėtą senovės galvakojų įvairovę, tyrimai rodo, kad spartus kalmarų paplitimas ir rūšių gausėjimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei įvykus Kredinio periodo masiniam išnykimui. Mokslininkas Yasuhiro Iba iš Hokaido universiteto pabrėžia: „Šie rezultatai keičia mūsų požiūrį į senovines jūrų ekosistemas. Kalmarai greičiausiai buvo pirmieji iš šiuolaikiškų, greitų ir sumanių plaukikų, kurie dominuoja mūsų vandenynuose ir šiandien.“
Gauti duomenys gali pakeisti būsimus tyrimus apie galvakojų evoliuciją, senovinių maisto grandinių sandarą ir aplinkos pokyčius, kurie formavo jūrų biologinę įvairovę per Žemės istoriją.
Išvada
Keturių dešimčių naujų kalmarų rūšių atradimas 100 milijonų metų senumo uolienoje rodo pribloškiančią Kredinio periodo jūrų įvairovę. Inovatyvus šlifavimo tomografijos metodas atvėrė naują langą į iki šiol nepasiekiamą fosilijų įrašų dalį ir iš esmės pakeitė mūsų žinias apie to meto jūrinį gyvenimą. Tobulėjant moksliniams įrankiams ir ieškant naujų fosilijų vietų, gilyn pažinsime seniausias vandenynų ekosistemas bei dabartinių galvakojų evoliucines ištakas, atskleisdami dar daugiau praeities paslapčių.
Kommentare