5 Minuten
Kylant globalioms temperatūroms dėl klimato kaitos, vis svarbesniu tampa suprasti, kaip karštis veikia visuomenės sveikatą. Mokslininkai ir medikai įspėja, kad kai kurie receptiniai vaistai gali padidinti jautrumą karštiui, trikdydami organizmo temperatūros reguliavimo mechanizmus. Nuo širdies ir psichikos vaistų iki insulino – šių rizikų atpažinimas svarbus pacientams, slaugytojams ir sveikatos priežiūros specialistams.
Mokslinis pagrindas: kaip žmogaus organizmas reaguoja į karštį
Žmogaus organizmas palaiko pastovią vidaus temperatūrą per sudėtingą termoreguliacijos sistemą. Pagrindiniai mechanizmai – prakaitavimas, padidėjęs kraujo tekėjimas odai, tinkamas skysčių ir elektrolitų balansas. Šie procesai gali būti sutrikdyti dėl aplinkos karščio arba sveikatos būklės, todėl ženkliai išauga šilumos išsekimo, šilumos smūgio ir kitų komplikacijų rizika.
Įprasti receptiniai vaistai gali netyčia susilpninti šiuos apsauginius procesus, mažindami atsparumą karščio stresui. Ypač svarbu žinoti, kaip tam tikri vaistai paveikia termoreguliaciją, ypač dažnėjant ekstremalioms oro sąlygoms.
Vaistai, didinantys jautrumą karščiui
Antidepresantai: SSRI ir tricikliai
Antidepresantai – selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir tricikliai antidepresantai (TCA) – plačiai skiriami psichikos sutrikimams gydyti, tačiau gali pakeisti organizmo gebėjimą reguliuoti šilumą. TCA slopina acetilcholiną, nervų tarpininką, reikalingą prakaito liaukoms aktyvinti, todėl mažėja prakaitavimas. Taip pat jie gali didinti norepinefrino kiekį, skatinantį kai kuriems pacientams gausesnį prakaitavimą. Tyrimai rodo, kad iki 14 % vartojančių antidepresantus patiria prakaitavimo pokyčius.
SSRI gali paveikti pagumburį – pagrindinį smegenų regioną, atsakingą už termoreguliaciją, pakeisdami serotonino kiekį. Dėl šios įtakos prakaitavimo signalas gali susilpnėti, padidėja perkaitymo pavojus. Tiek per didelis, tiek per mažas prakaitavimas karštyje gali sukelti dehidrataciją ar sutrikdyti kūno vėsinimą.
Antipsichotikai: temperatūros pojūčio trikdymas
Antipsichotikai yra būtini valdant šizofreniją bei bipolinį sutrikimą, bet jie kelia didelių iššūkių karštais laikotarpiais. Blokuodami dopamino ir veikdami serotonino receptorius, šie vaistai silpnina pagumburio gebėjimą pajusti ir reaguoti į kylančią kūno temperatūrą. Dėl to pacientai gali nepastebėti troškulio ar perkaitimo ženklų ir nesiimti prevencinių priemonių laiku.
Antipsichotikai dažnai turi anticholinerginį poveikį – sumažina acetilcholino aktyvumą, todėl silpnėja prakaitavimas. Šis dvigubas mechanizmas gali sukelti kraujospūdžio kritimą, apsunkinti širdies veiklą ir sumažinti gebėjimą prisitaikyti karštyje.
Širdies vaistai: beta adrenoblokatoriai ir diuretikai
Beta adrenoblokatoriai, dažnai vartojami širdies nepakankamumui ar aritmijoms gydyti, lėtina širdies ritmą ir sumažina kraujo tiekimą odai, mažindami natūralią šilumos pašalinimo funkciją. Diuretikai, vartojami hipertenzijai ar širdies nepakankamumui kontroliuoti, skatina šlapimo išsiskyrimą, tad padidėja dehidratacijos bei elektrolitų sutrikimų rizika, ypač karštyje. Tokios medžiagos, kaip ramiprilis ar losartanas, gali sumažinti troškulio pojūtį, todėl dar labiau išauga dehidratacijos pavojus.
Sumenkus organizmo skysčių kiekiui, sumažėja prakaitavimas, padidėja galvos svaigimo, apalpimo ir kitų šilumos sukeltų komplikacijų tikimybė, ypač vyresniems ar keliomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Stimuliantai: perkaitimas ir dehidratacija ne visada pastebimi
Stimuliuojantys vaistai, tokie kaip amfetaminai, skirti aktyvumo ir dėmesio sutrikimams (ADHD) gydyti, skatina neurotransmiterius – dopaminą ir noradrenaliną, didina centrinės nervų sistemos aktyvumą, metabolizmo greitį ir kūno temperatūrą. Todėl pacientams išauga perkaitimo ar šilumos smūgio grėsmė, ypač sportuojant ar judant karštoje aplinkoje.
Nauji tyrimai pateikia skirtingas išvadas: kai kurie duomenys rodo, kad ADHD pacientai, vartojantys stimuliantus, gali rečiau susidurti su karščio sukeltais negalavimais, galbūt dėl geresnių hidratacijos įpročių ar mažesnio kūno svorio. Nepaisant to, rekomenduojamas atsargumas tol, kol nevykdomi didesnio masto tyrimai. Gydytojai pataria atidžiai stebėti šilumos streso požymius.
Insulinas: diabetikų iššūkiai vasarą
Diabetu sergantys pacientai, vartojantys insuliną, turi būti ypač atsargūs karščiu. Aukšta temperatūra praplečia kraujagysles, todėl insulinas įsisavinamas greičiau ir cukraus kiekis kraujyje gali pavojingai kristi. Hipoglikemijos simptomai – drebėjimas, dirglumas, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas – gali persipinti su karščio streso požymiais, todėl pacientai gali juos klaidingai interpretuoti.
Be to, karštis gali sugadinti insuliną, sumažindamas jo efektyvumą ir saugumą. Dėl to insuliną būtina laikyti šaldytuve ar termokrepšyje, ypač vasaros metu. Drumstumas ar spalvos pakitimas gali rodyti, kad insulinas tapo netinkamas vartojimui.
Kaip apsaugoti save karštine: svarbiausios rekomendacijos
Vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kvėpavimo) ar vartojantys kelis vaistus, pasižymi didesne rizika per karščio bangas. Norint išvengti šilumos išsekimo, stiprios dehidratacijos ar gyvybei pavojingų būklių, reikia laikytis šių moksliškai pagrįstų patarimų:
- Visada vadovaukitės vaistų laikymo instrukcijomis, saugokite juos nuo šilumos šaltinių (pvz., automobilyje ar ant palangės saulėje). Ne tik insulinas, bet ir inhaliatoriai ar epinefrino automatiniai švirkštai gali prarasti veiksmingumą karštyje.
- Laikykitės tinkamos hidratacijos, jei to nedraudžia gydytojas. Dehidratacija didina daugelio vaistų toksiškumą – pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas) dar labiau kenkia inkstams, o nuotaikos stabilizatoriai (litis) gali tapti toksiški.
- Lauko veiklas planuokite ankstyvą rytą arba vakare, o karščiausiu paros metu rinkitės kondicionuojamas ar pavėsyje esančias vietas.
- Kruopščiai stebėkite pirmuosius šilumos ligos simptomus: jei pasireiškia sumišimas, galvos svaigimas, pykinimas ar gausus prakaitavimas, nedelsiant persikelkite į vėsesnę vietą ir, jei simptomai nepraeina, kreipkitės į medikus.
- Niekada savarankiškai nenutraukite paskirtų vaistų nevykdydami gydytojo ar vaistininko rekomendacijų. Jei įtariate, kad vaistai sunkina prisitaikymą prie karščio, būtinai kreipkitės į specialistus, kurie patars dėl saugesnių alternatyvų ar veiksmingų sprendimų ekstremaliomis oro sąlygomis.
Išvada
Didėjant karščio bangų dažniui ir intensyvumui pasaulyje, receptinių vaistų ir karščio sąveika tampa vis aktualesnė visuomenės sveikatos tema. Pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai turi suprasti, kaip įprasti vaistai gali susilpninti organizmo natūralią apsaugą nuo karščio streso. Kruopštus vaistų vartojimas, tinkama hidratacija ir aplinkos sąlygų stebėjimas padeda sumažinti šilumos ligų riziką, net ir vartojant temperatūros reguliavimą veikiančius vaistus. Informuotumas ir išankstinis pasiruošimas – geriausia apsauga nuo šylančio klimato ir dažnų karščio epizodų.
Kommentare