2 Minuten
Žemės giluminio pulso atradimas
Tarptautinė geologų komanda aptiko intriguojantį, širdies plakimą primenantį ritmišką pulsą, sklindantį iš gilių Žemės mantijos sluoksnių po Afrikos žemynu. Naujausi tyrimai, paskelbti žurnale Nature Geoscience, atskleidžia, kad šie pulsuojantys mantijos plūmai, kylantys po Etiopijos Afaro regionu, gali būti svarbus veiksnys lėto Afrikos žemyno skilimo ir naujo vandenyno baseino susidarymo procese.
Mokslinis kontekstas: Afaro įduba
Afaro regionas šiaurės rytų Etiopijoje yra vienoje iš aktyviausių pasaulio tektoninių įtrūkių zonų, kur stiprios geodinaminės jėgos plonina ir tempia Žemės plutą. Geologai jau seniai stebi ženklus, kad Afrikos plokštė yra tempiama į šonus, tačiau procesų mechanizmas iki šiol nebuvo iki galo aiškus.
Norėdami ištirti šį reiškinį, mokslininkai iš Europos ir Afrikos surinko bei išanalizavo apie 130 vulkaninių uolienų mėginių iš Afaro regiono. Nagrinėdami unikalius cheminių elementų pėdsakus, jie nustatė, kaip mantijos lydytoji medžiaga – esanti tarp Žemės branduolio ir plutos – kyla ir sąveikauja vulkaninėse įdubose.
Kas lemia žemyno skilimą?
Pagrindinė tyrimo autorė dr. Emma Watts (Swansea universitetas) pabrėžė atradimų išskirtinumą: „Mantija po Afaru nėra vienalytė ar nejudri. Priešingai, pastebėjome periodiškai pasikartojančius pulsus, kurių kiekvienas pasižymi savitais cheminiais ženklais.“
Šie pulsuojantys mantijos pakilimai primena širdies plakimą, palaipsniui stumdami ir ardydami žemyną per ilgą geologinį laiką. Tyrimas taip pat parodė, kad pulso pobūdį ir efektyvumą lemia tokie veiksniai kaip plutos storis ir įdubu plėtimosi greitis.
Pasak dr. Tom Gernon (Southamptono universitetas), „sparčiai besiplečiančiuose riftuose, tokiuose kaip Raudonoji jūra, šie mantijos impulsai juda efektyviau, tarsi pulsas ankštoje arterijoje“. Priešingai, lėtesniuose ir platesniuose įdubuose judėjimas būna mažiau reguliarius.
Pasekmės Žemės geologinei ateičiai
Šios naujos žinios gali pakeisti mokslininkų požiūrį į vulkaninį aktyvumą, tektoninių plokščių dinamiką ir svarbiausius žemynų ir vandenynų susidarymo procesus. Tęsiantis tektoninių plokščių judėjimui ir Žemės paviršiaus kismui, giluminiai pulsuojantys mantijos srautai tampa lemiančiu veiksniu žemynų fragmentacijai ir naujų vandenynų susiformavimui.
Profesorius Derek Keir (Southamptono universitetas) pažymi: „Šis atradimas iš esmės keičia mūsų supratimą apie paviršinį vulkanizmą, žemės drebėjimų modelius ir žemynų skilimo mechanizmą.“ Rezultatai taip pat gali padėti tobulinti žemės drebėjimų rizikos ir naudingų iškasenų formavimosi prognozavimo modelius riftinėse zonose visame pasaulyje.
Išvada
Žemės mantijos ritminio pulso atradimas po Afrika yra svarbi geologijos mokslo pažanga. Tyrimas atskleidžia sudėtingą ryšį tarp cheminių žymių, mantijos dinamikos bei tektoninių plokščių judėjimo, išplečia mūsų žinias apie jėgas, lemiančias planetos geologinę raidą. Tolesni tyrimai gali atskleisti dar daugiau informacijos apie žemynų ir vandenynų formavimąsi bei tai, kaip giluminiai planetos procesai daro įtaką paviršiaus aplinkai.
Kommentare