3 Minuten
Laimės paieškos: istorinis ir mokslinis požiūris
Žmonijos siekis atrasti laimę tęsiasi tūkstantmečius, skatindamas mąstyti filosofus, psichologus ir mokslininkus visame pasaulyje. Nors pasiekėme išskirtinių rezultatų technologijų, mokslo ir net kosmoso tyrinėjimų srityse, pagrindinis klausimas iki šiol lieka: kas iš tiesų suteikia ilgalaikę laimę ar pasitenkinimą gyvenimu? Laimės sampratą stengiamasi išgryninti įvairiose srityse, tokiose kaip psichologija, sociologija ar neuromokslai, su tikslu sukurti bendrinius receptus politikos formuotojams ir visuomenės sveikatai.
Visuotinėmis iniciatyvomis, kaip kasmetinė „Pasaulio laimės ataskaita“, siekiama vertinti šalių gerovę pagal tokius rodiklius kaip turtas, sveikata ir socialiniai ryšiai. Šie plataus masto laimės tyrimai siekia sudaryti pagrindą politikos sprendimams, kad būtų didinamas bendras visuomenės pasitenkinimas gyvenimu. Vis dėlto laimės formavimosi mechanizmai išlieka sudėtingi, o nauji tyrimai rodo, kad vienodas modelis tinkamas ne visiems ir dažnai neatspindi individualių skirtumų.
Laimės moksliniai modeliai: nuo išorinių veiksnių iki vidinės nuostatos
Apatinės ir viršutinės grandies teorijos
Pastaraisiais dešimtmečiais psichologiniai tyrimai išskyrė dvi pagrindines laimės teorijas. Pirmoji – vadinamasis „iš apačios į viršų“ modelis – teigia, kad laimės pagrindas yra išoriniai veiksniai: fizinė sveikata, finansinis stabilumas, kokybiški santykiai ir pasitenkinimas darbu. Šio požiūrio šalininkai siūlo, kad pagerinus žmonių aplinką, didės ir jų laimė.
Tuo tarpu „iš viršaus į apačią“ modelis akcentuoja vidinius procesus: asmenybės bruožus, atsparumą, požiūrį bei kognityvinius vertinimus. Šiame kontekste svarbios tampa tokios praktikos kaip psichoterapija ar sąmoningumo ugdymas, kurios padeda ugdyti teigiamus psichologinius įpročius ir rasti ramybę nepriklausomai nuo aplinkybių. Šią teoriją patvirtina stebėjimai, kad kai kurie žmonės išlieka laimingi net patirdami didelius sunkumus.
Visuotinės laimės formulės kritika: individualūs laimės keliai
Naujausiame tyrime, kurį atliko psichologas Amory Beck iš Kalifornijos universiteto, abejojama ar įmanoma sukurti vieningą laimės formulę. Beck su bendradarbiais teigia, kad žmonių patirties įvairovė reikalauja personalizuoto požiūrio – bendriniai tyrimų rezultatai gali užmaskuoti svarbius individualius skirtumus. „Norint sukurti veiksmingas intervencijas, pirmiausia turime suprasti laimės šaltinius kiekvienam asmeniui“, – sako Beck.
Mokslininkai analizavo daugiau nei 40 000 dalyvių iš Australijos, Vokietijos, Šveicarijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės gyvenimo pasitenkinimo duomenis. Tyrimo dalyviai ilgalaikiuose tyrimuose (iki 33 metų) vertino savo bendrą pasitenkinimą gyvenimu ir penkias konkretias sritis: sveikatą, būstą, pajamas, socialinius santykius bei darbą.
Rezultatai atskleidė didžiulę įvairovę: apie pusė respondentų nurodė, kad pasitenkinimas konkrečiose gyvenimo srityse tiesiogiai veikia jų bendrą laimę, ketvirtadalis fiksavo sudėtingesnį – abipusio ryšio – modelį, o dar kita dalis nematė jokio aiškaus ryšio tarp konkrečių pasitenkinimo sričių ir bendros gerovės. Tai patvirtina mintį, kad laimės keliai dažnai yra itin individualūs ir negali būti pilnai paaiškinami vien įprastomis teorijomis.
Reikšmė laimės mokslui ir kryptys ateities tyrimams
Tyrimo išvados skatina iš naujo įvertinti didelės apimties gerovės apklausas ir intervencijas, kurios gali neatsižvelgti į esminius skirtumus tarp žmonių. Beck ir kolegos siūlo mažiau dėmesio skirti ginčui, kuris modelis „geriausias“, ir susitelkti į tai, kada ir kam kiekviena laimės teorija yra tinkama.
Toks subalansuotas požiūris pripažįsta nuolatinę sąveiką tarp išorinių aplinkybių ir vidinių žmogaus stiprybių. Kai kuriems lemiamos yra įvykiai ir materialios sąlygos, o kitų laimę labiau lemia jų požiūris, prasmės pajautimas ir gebėjimas įveikti iššūkius, net jei išoriniai veiksniai neprisideda.
Todėl gerovės strategijos turi būti individualizuotos, apimančios psichologinę pagalbą, bendruomenės išteklius ir tikslias politikos priemones, kurios gerbtų asmeninius skirtumus. Vis dėlto tolimesni moksliniai tyrimai būtini, kad šios išvados būtų pritaikytos praktikoje – sveikatos politikoje ir psichologijoje.
„Šios dimensijos dažnai laikomos atskiromis“, pabrėžia Beck, „tačiau iš tiesų jos tarpusavyje glaudžiai susijusios kiekvieno asmens gyvenime. Supratimas apie šią sąveiką leis tiksliau skatinti laimę tiek moksle, tiek kasdieniame gyvenime.“
Išvada
Naujausi tyrimai parodė, kad nė viena visuotinė taisyklė nelaiko laimės pagrindu. Gyvenimo pasitenkinimo veiksniai yra labai asmeniški ir daugialypiai, įtraukiantys socialinius, ekonominius, psichologinius ir aplinkos aspektus. Tobulėjant laimės mokslui, pripažinimas, jog kiekvienas žmogus turi savitą laimės kelią, gali pakeisti tai, kaip mes vertiname, matuojame ir skatiname gerovę tiek visuomenėje, tiek individualiai.
Kommentare