Moksliniai atradimai apie organų senėjimą ir gyvenimo trukmę

Organų senėjimo ir gyvenimo trukmės mokslas

Nors žmonės dažniausiai skaičiuoja metus pagal gimtadienius, naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad skirtingi žmogaus organai sensta nevienodai. Tarp jų būtent smegenų biologinis amžius gali suteikti svarbiausią informaciją apie bendrą gyvenimo trukmę. Tai parodė išsamus Stanfordo universiteto mokslininkų vadovaujamas tyrimas.

Tyrėjai išanalizavo 44 498 suaugusiųjų, kurių amžius – 40–70 metų, sveikatos duomenis iš didelės JK sveikatos duomenų bazės, siekdami nustatyti 11 pagrindinių organų – tarp jų širdies, plaučių, inkstų ir ypač smegenų – biologinį amžių. Pasitelkę pažangią kraujo baltymų žymenų analizę, mokslininkai įvertino, kaip efektyviai veikia kiekvienas organas ir nustatė jų tikslų biologinį „amžių“ imant palyginimą su asmens tikruoju amžiumi.

Proveržis: Smegenų amžiaus sąsaja su mirtingumo rizika

Tyrimas stebėjo dalyvius iki 17 metų, susiedamas baltymų žymenų parodytą biologinį „amžių“ su ligų dažniu ir mirtingumo rizika. Išsiskyrė vienas aiškus modelis: dalyviai, kurių smegenys buvo biologiškai jaunesnės nei jų tikrasis amžius, dažniau gyveno ilgiau, o asmenys su „pasenusiais“ smegenimis turėjo reikšmingai didesnę mirties riziką.

Stanfordo neurologas Tony Wyss-Coray, vienas pagrindinių tyrimo autorių, pabrėžė: „Smegenys – tarsi ilgaamžiškumo valdytojas. Jei jų biologinis amžius didelis, mirtingumo rizika taip pat auga. Priešingai, jaunos smegenys siejamos su ilgesniu gyvenimu.“

Analizė parodė, kad žmonės su „ypač pasenusiais“ smegenimis (pagal biologinius rodiklius seniausi 7 %) per 15 metų buvo beveik du kartus dažniau mirę, lyginant su bendraamžiais, kurių smegenys senėjo pagal chronologiją. Tuo tarpu ryškiai jaunas smegenis turėję asmenys per tą laiką turėjo 40 % mažesnę mirties tikimybę.

Baltymų žymenys atskleidžia biologinio senėjimo paslaptis

Tyrimas pagrįstas baltymų koncentracijos kraujyje stebėsena. Tam tikri baltymai veikia kaip organų sveikatos žymenys: aukštesni jų lygiai gali rodyti audinių senėjimą ar funkcijos mažėjimą. Nustatę kiekvieno organo baltymų parašą, mokslininkai sudarė išsamų biologinio senėjimo žemėlapį.

Nesutapimai tarp biologinio ir tikrojo amžiaus ne tik prognozavo mirtingumą, bet ir padėjo įvertinti ligų riziką (ypač smegenų). Asmenys su „seniausiomis“ smegenimis tris kartus dažniau susirgo Alzheimerio liga nei tie, kurių smegenų amžius buvo artimas chronologiniam. Priešingai, itin jaunas smegenis turėję dalyviai ligos riziką sumažino net 74 %, pabrėžiant smegenų sveikatos svarbą neurologinėms ligoms.

Ligų prevencijos ir ilgaamžiškumo galimybės

Šios išvados stiprina hipotezę, kad būtent smegenų senėjimo tempas yra itin svarbus, nors ir ne vienintelis, visos sveikatos ir gyvenimo trukmės veiksnys. Ankstesni tyrimai rodo, kad tokie aplinkos ir gyvensenos aspektai kaip fizinis aktyvumas, socialinė padėtis ar mityba gali spartinti arba lėtinti smegenų ir organų senėjimą.

Tačiau organų senėjimas tėra viena visumos dalis. Gyvenimo trukmei svarbūs ir genai, atsitiktiniai įvykiai ar gyvenimo būdas. Be to, pastebėtas ir dvikryptis ryšys: senėjantys organai kelia ligų riziką, tačiau ir sunki liga gali pagreitinti kritinių organų – smegenų, širdies, imuninės sistemos – biologinio amžiaus didėjimą.

Ekspertų požiūris ir ateities perspektyvos

Wyss-Coray su kolegomis teigia, kad organų biologinio amžiaus analizė gali iš esmės pakeisti individualizuotą mediciną: padės nustatyti asmenis, kuriems gresia didžiausia rizika, ir leis išbandyti intervencijas, kurios lėtintų konkretaus organo senėjimą. „Tokiu būdu galėtume pradėti taikinius klinikinius tyrimus, įvertinti, kaip medikamentai ar gyvenimo būdo pokyčiai paveikia organų – ypač smegenų, širdies, imuninės sistemos – biologinį amžių“, – sako Wyss-Coray. Kadangi tyrimai tampa vis pigesni ir tikslesni, artėja naujų ilgaamžiškumo ar prevencinių strategijų, pritaikytų pagal asmens biologinį profilį, era.

Išvada

Smegenų amžius, nustatomas modernių kraujo baltymų žymenų tyrimais, tampa reikšmingu gyvenimo trukmės ir smegenų ligų rizikos rodikliu. Nors žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui įtaką daro daugybė veiksnių, stebint smegenų ir organų senėjimo tempą atsiveria naujos galimybės ankstyvai prevencijai ir sveikam senėjimui. Tobulėjant mokslo žinioms apie molekulinius senėjimo procesus, individualizuotos sveikatos programos, orientuotos į organų biologinį amžių, gali suteikti vilčių ilgesniam, sveikesniam gyvenimui.