4 Minuten
Naujas tyrimas atskleidžia, kodėl ne visi cukrūs vienodai pavojingi diabeto rizikai
Remiantis didelio masto tarptautiniu tyrimu, tai, kaip vartojame cukrų, gali turėti reikšmingą įtaką ilgalaikei medžiagų apykaitos sveikatai. Nors dažnai visi saldūs produktai laikomi panašiai rizikingais dėl cukrinio diabeto, nauji įrodymai atskleidžia, kad cukrumi saldinti gėrimai, pavyzdžiui, gaivieji gėrimai ar vaisių sultys, ženkliai labiau didina antro tipo diabeto riziką nei tokio pat kiekio cukraus vartojimas su kietu maistu.
Tyrimo apžvalga ir mokslinis kontekstas
Pirmą kartą atliktoje sisteminėje apžvalgoje mokslininkai išanalizavo daugiau nei 500 000 suaugusiųjų sveikatos duomenis visame pasaulyje, siekdami nustatyti ryšius tarp įvairių cukraus rūšių, vartojimo šaltinių ir antro tipo diabeto rizikos. Antro tipo diabetas – tai lėtinė medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas atsparumas insulinui ir padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Tyrime buvo nagrinėjamos ne tik skirtingos cukrų rūšys – fruktozė, sacharozė ir pridėtinis cukrus – bet ir vartojimo formos: cukrumi saldinti gėrimai, vaisių sultys ir maistingi produktai.
Tradiciniai visuomenės sveikatos perspėjimai skelbia, kad visi cukrūs vienodai didina diabeto riziką. Tačiau, kaip teigia dr. Karen Della Corte, mitybos specialistė iš Brigham Young universiteto, nauji duomenys leidžia į problemą pažvelgti detaliau. „Tai pirmasis tyrimas, aiškiai parodęs dozės ir atsako santykį tarp įvairių cukraus šaltinių ir antro tipo diabeto rizikos“, – sako Della Corte. „Rezultatai pabrėžia, kad cukraus vartojimas su gėrimais, tiek su saldžiaisiais gėrimais, tiek su sultimis, yra žymiai pavojingesnis sveikatai nei valgant jį su maistu.“
Pagrindinės išvados: saldinti gėrimai reikšmingai didina diabeto riziką
Tyrimas atskleidė ryškų skirtumą tarp cukraus formų ir jų poveikio diabetui. Kiekvienas papildomas cukrumi saldinto gėrimo (pvz., gazuotų gėrimų ar vaisių sulčių) puodelis per dieną antro tipo diabeto riziką padidino net 25 %, o kiekvienas vaisių sulčių puodelis – 5 %. Šie padidėjimai buvo stebimi net atsižvelgiant į kūno masės indeksą (KMI) ir bendrą kalorijų suvartojimą, todėl yra tikėtinas tiesioginis skystų cukrų poveikis medžiagų apykaitai, nepriklausomai nuo svorio augimo.
Kaip pastebi tyrimo autoriai, pateikti rodikliai yra santykiniai. Pavyzdžiui, jei pradinė asmens antro tipo diabeto rizika yra 10 %, vartojant keturis cukrumi saldintus gėrimus per dieną, ši rizika gali pakilti iki 20 %.
Priešingai, tyrimas parodė, kad didesnis bendro su maistu gaunamo cukraus ir sacharozės kiekis buvo susijęs su mažesne antro tipo diabeto rizika. Taip pat nebuvo nustatyta reikšmingų sąsajų tarp pridėtinio cukraus ar fruktozės pavieniui, todėl ypatingą reikšmę turi vartojimo kontekstas ir forma.
Kodėl skystas cukrus yra pavojingesnis?
Nors iki galo šių skirtumų priežastys nėra išaiškintos, išskiriami svarbūs veiksniai. Skysti cukrūs, randami saldintuose gėrimuose ir sultyse, labai greitai patenka į kraują ir sukelia staigų gliukozės šuolį (didelį glikeminį poveikį), skatindami padidėjusią insulino gamybą ir ilgainiui didindami atsparumo insulinui riziką.
Palyginimui, cukrus suvartojamas su natūraliais produktais – tokiais kaip vaisiai, pieno produktai ar pilno grūdo maistas – susigeria lėčiau dėl ląstelienos, baltymų ir riebalų. Šios medžiagos padeda išlyginti gliukozės lygio pokyčius ir skatina palankesnę organizmo reakciją. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vaisių sultys, nors ir laikomos sveikesniu pasirinkimu, neturi natūralios ląstelienos ir veikia panašiai į cukrumi saldintus gėrimus.
„Didelis cukraus kiekis ir ląstelienos stoka vaisių sultyse daro jas prastu sveikų vaisių pakaitalu – visaverčiuose vaisiuose esanti ląsteliena padeda efektyviau reguliuoti cukraus kiekį kraujyje“, – rašo autoriai. Tai atitinka bendrą mitybos mokslų sutarimą, kad ląsteliena saugo nuo greitų cukraus šuolių kraujyje.
Rekomendacijų pokyčiai ir tolesni tyrimai
Šie atradimai kelia abejonių dėl ankstesnių patarimų, kad visi cukrūs yra vienodai pavojingi, ir pabrėžia būtinybę labiau orientuotis į cukraus vartojimo šaltinius. Ekspertai rekomenduoja mitybos politiką formuoti atsižvelgiant ne tik į suvartojamo cukraus kiekį, bet ir į jo vartojimo formą bei bendrą mitybos kontekstą. Integravus cukrų į maistingus, daug skaidulų ir baltymų turinčius patiekalus, galima tikėtis palankesnės medžiagų apykaitos reakcijos nei vartojant izoliuotus skystus cukrus.
Ateityje reikia daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų suprasti fiziologiniai mechanizmai, ypač – kodėl vaisių sultys, nors ir atrodo natūralus pasirinkimas, gali būti ne mažiau žalingos nei gazuoti saldūs gėrimai, lyginant su pilnaverčiais vaisiais.
Išvada
Šis reikšmingas tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie sudėtingą cukraus vartojimo ir diabeto rizikos sąsają, atskleisdamas, kad cukrumi saldinti gėrimai ir vaisių sultys yra ypač žalingi, lyginant su cukrumi vartojamu su pilnaverčiu maistu. Visuomenės sveikatos specialistams, medikams ir visiems, siekiantiems išvengti antro tipo diabeto, šie rezultatai pabrėžia svarbą mažinti cukrumi saldintų gėrimų vartojimą ir rinktis maistingus, daug skaidulų turinčius produktus. Didėjant mokslinių žinių bazei, mitybos rekomendacijos tampa vis labiau individualizuotos – aiškėja, kad svarbu ne tik kiek, bet ir kaip bei kokioje formoje vartojame cukrų.
Kommentare