3 Minuten
Saulės dėmės: istorinė saulės fizikos mįslė
Daugiau nei keturis šimtmečius saulės dėmės – tamsios, vėsesnės vietos Saulės paviršiuje – žadino astronomų smalsumą ir diskusijas. Nuo tada, kai Galileo Galilėjus XVII a. pradžioje pirmą kartą jas stebėjo pro teleskopą, šie reiškiniai buvo pripažįstami kaip dinamiški, kai kurios dėmės išlieka net kelias savaites ar mėnesius. Tačiau iki šiol lieka svarbus klausimas: kas leidžia šioms didelėms Saulės dėmėms išlikti tokioje intensyvioje Saulės turbulencijoje tiek ilgai?
Revoliuciniai saulės dėmių tyrimų pokyčiai
Naujausi tyrimai, publikuoti žurnale Astronomy & Astrophysics, atnešė proveržį ir išsprendė šimtmečius trukusią saulės dėmių paslaptį. Tarptautinė saulės fizikos mokslininkų komanda, vadovaujama Vokietijos Saulės fizikos instituto ekspertų, sukūrė naują metodiką, leidžiančią detaliai ištirti saulės dėmių stabilumą. Ši technologija atskleidė sudėtingą pusiausvyrą, palaikančią magnetines struktūras Saulės paviršiuje.
Saulės dėmių prigimtis
Saulės dėmės – tai didžiulės sritys, kuriose vyrauja itin stiprūs magnetiniai laukai. Jei tokie laukai būtų Žemėje, jų stiprumas prilygtų naudojamiems MRT aparatuose. Šios dėmės atrodo tamsios, nes jų temperatūra, nors ir vis dar labai aukšta pagal žemiškus standartus, yra keliais tūkstančiais laipsnių žemesnė nei aplinkinės Saulės fotosferos. Tačiau paradoksalu, kad stebint saulės dėmę atskirai iš tokio pat atstumo kaip Saulę, ji šviestų ryškiau nei pilnatis.
Saulės ciklas ir kosminių orų rizikos
Saulės dėmių aktyvumas kinta 11 metų saulės ciklu, kurio metu būna aktyvumo maksimumai. Šiais laikotarpiais sudėtingos sąveikos aplink saulės dėmes gali sukelti galingus kosminių orų reiškinius – saulės žybsnius ar koroninės masės išmetimus (KMI). Tokie įvykiai gali trikdyti palydovų ryšį, GPS sistemas ar net, retais atvejais, sukelti plačias elektros tinklų avarijas Žemėje.
Saulės dėmių stabilumo mįslės sprendimas
Ilgą laiką buvo manoma, kad saulės dėmių išlikimą lemia subtili dujų slėgio ir magnetinių jėgų pusiausvyra. Tačiau šią teoriją buvo sunku tiesiogiai patikrinti dėl atmosferos iškraipymų – Žemėje esančiais teleskopais atsiranda stebėjimų iškraipymai.
Pažangios technologijos atveria naujas galimybes
Tyrėjams pavyko pasiekti proveržį, patobulinus stebėjimo metodus, iš pradžių sukurtus Max Plancko Saulės sistemos tyrimų institute. Pasitelkus Vokietijos GREGOR Saulės teleskopą ir specialius šviesos poliarizacijos stebėjimo metodus, pavyko pašalinti Žemės atmosferos išsiliejimo efektus. Taip buvo atlikti tiksliausi iki šiol saulės dėmių magnetinių laukų matavimai nuo Žemės paviršiaus – rezultatai prilygsta ankstesniems tik palydovų pasiektiems tikslumams, tačiau už daug mažesnę kainą.
Pagrindiniai atradimai ir reikšmė kosminių orų prognozei
Patobulinta saulės dėmių analizė atskleidė, kad magnetiniai laukai dėmių viduje yra tiksliai subalansuoti vidinių slėgių jėgų – palaikoma beveik tobula pusiausvyra. Šis kritinis atradimas paaiškina, kodėl saulės dėmės išsilaiko taip ilgai net chaotiškoje Saulės plazmoje.
Praktinis pritaikymas šiuolaikinėse technologijose
Suvokus saulės dėmių stabilumo mechanizmus, atsiranda naujų galimybių prognozuoti, kada šie dariniai gali tapti nestabilūs ir sukelti pavojingų Saulės audrų. Šios žinios padės gerinti palydovų, energetikos tinklų ir net astronautų apsaugą, kas ypač aktualu vis labiau technologizuotam pasauliui.
Išvados
Šios reikšmingos studijos rezultatai ne tik išsprendė vieną iš didžiausių astronomijos paslapčių, bet ir sujungė aukšto lygio sausumos stebėjimus su detaliu Saulės modeliavimu. Atidesnis supratimas apie saulės dėmių susidarymo ir išlikimo fiziką leis tiksliau prognozuoti kosminius orus – tai svarbi apsauga, kadangi šiandieninės technologijos ir infrastruktūra vis labiau priklauso nuo kosminės aplinkos poveikio prognozių.
Quelle: universetoday
Kommentare