4 Minuten
Moksliškai pagrįsti moterų ir vyrų miego poreikių skirtumai
Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose ir sveikatingumo puslapiuose vis dažniau teigiama, kad moterims reikia daugiau miego nei vyrams – kartais net viena ar dviem valandomis ilgiau kasnakt. Tačiau ar šios nuomonės pagrįstos mokslu? Atsakas į klausimą, kam reikalinga daugiau miego ir kodėl, yra sudėtingas; jį lemia biologiniai mechanizmai, psichologinės priežastys bei kultūriniai lūkesčiai, taip pat – taikomi miego vertinimo metodai.
Miego matavimo būdai: savianalizė ir objektyvūs metodai
Miego tyrėjai dažniausiai pasitelkia dvi pagrindines vertinimo strategijas: apklausos būdu surinktus duomenis bei objektyvius matavimus. Savianalizės metu žmonės patys vertina savo miego trukmę, tačiau tyrimai nuolat rodo, kad savęs vertinime žmonės dažnai klysta. Tuo tarpu objektyvūs metodai, tokie kaip moksliniai išmanieji laikrodžiai ar polisomnografija, leidžia tiksliai sekti smegenų veiklą, kvėpavimą bei judesius visą naktį specializuotose miego laboratorijose.
Didelės apimties tyrimai, kuriuose naudojami nešiojamieji miego sekimo įrenginiai, rodo, kad moterys miega vidutiniškai 20 minučių ilgiau nei vyrai. Pavyzdžiui, pasauliniame tyrime, apėmusiame beveik 70 000 dalyvių, nustatytas nedidelis, bet nuoseklus skirtumas tarp lyčių – 40–44 metų asmenų grupėje jis siekė 23–29 minutes per parą. Kitos studijos, naudodamos polisomnografiją, taip pat patvirtina šiuos rezultatus: moterys miegojo apie 19 minučių ilgiau už vyrus ir praleido daugiau laiko giliosiose, atstatomosiose miego stadijose (apie 23% viso miego laiko moterims ir 14% vyrams). Pastebima, kad senstant vyrams miego kokybė blogėja, o moterims tokios tendencijos nėra.
Individualūs skirtumai ir miego tyrimų ribotumai
Nors vidutiniai duomenys aiškūs, individualūs miego poreikiai labai skiriasi. Teigti, kad visoms moterims reikia nustatyto papildomo kiekio miego, tiek pat nelogiška, kaip ir manyti, jog visos moterys žemesnės už vyrus. Optimalų miego laiką lemia individualūs veiksniai – genetika, gyvenimo būdas ir kiti ypatumai.
Vienas įdomus paradoksas: nors laboratorijose moterys miega ilgiau ir giliau, realiame gyvenime jos dažniau skundžiasi prasta miego kokybe ir net 40 proc. dažniau nei vyrai sulaukia nemigos diagnozės. Šį reiškinį paaiškina keli faktoriai: miego tyrimuose dažnai neatsižvelgiama į tokius dalykus kaip psichikos sveikata, vaistų vartojimas, alkoholio kiekis ar hormoniniai pokyčiai, kurie turi didelę įtaką miegui kasdienybėje. Todėl laboratoriniai tyrimai parodo tik dalį miego realybės.
Biologiniai faktoriai, lemiantys moterų miegą
Hormonų vaidmuo skirtingais gyvenimo etapais
Biologiniai skirtumai tarp lyčių pradeda reikšmingai veikti miego struktūrą paauglystėje ir pasikartoja nėštumo, pogimdyminiu bei ypač perimenopauzės laikotarpiais. Hormonų (ypač estrogeno ir progesterono) pokyčiai yra viena pagrindinių skirtingų miego modelių priežasčių. Prieš menstruacijas, sumažėjus hormonų lygiui, dažniausiai prasčiau miegama ir dažniau užfiksuojami naktiniai prabudimai.
Estrogeno sumažėjimas per perimenopauzę ir menopauzę dažnai siejamas su dažnais miego sutrikimais, tarp jų – būdingas prabudimas apie trečią valandą ryto ir sunkumas vėl užmigti. Be to, tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip skydliaukės sutrikimai ar geležies trūkumas, moterims pasitaiko dažniau nei vyrams ir taip pat lemia nuovargį bei išardytus miego ciklus.
Psichologiniai ir visuomeniniai veiksniai
Psichikos sveikata ir elgesio modeliai
Moterims dažniau diagnozuojami depresijos, nerimo ir kitų su trauma susijusių sutrikimų atvejai, kurie labai stipriai koreliuoja su miego problemomis ir pastoviu nuovargiu. Taip pat moterims būdingas polinkis į nerimą ir minties sukimą (ruminaciją), kas sąlygoja miego sutrikimus. Daugiau moterų nei vyrų vartoja antidepresantus, kurie kartais dar labiau trikdo natūralius miego ciklus.
Socialiniai lūkesčiai ir „mentalinė našta“
Socialinis vaidmuo daro didelę įtaką moterų miego kokybei. Daugelyje šalių moterys vis dar atlieka didžiąją dalį rūpinimosi šeima, buities darbų bei emocinės paramos. Pavyzdžiui, neseniai Australijoje atlikti tyrimai parodė, kad moterys nemokamai dirba apie devyniomis valandomis per savaitę daugiau nei vyrai. Net jei moterys naktį išsimiega pakankamai, galimybių atgauti jėgas dieną joms dažnai trūksta, todėl kokybiškesnis naktinis miegas tampa pagrindiniu atsigavimo šaltiniu.
Vadovavimas šeimos tvarkaraščiams, namų ruošai bei emocinių poreikių tenkinimas (dažnai vadinama „mentaline našta“) didina nuovargį. Daugelis moterų, ypač vaisingo amžiaus, turi derinti tėvystę, darbą bei visuomeninius įsipareigojimus. Prie to prisideda didelis geležies trūkumo paplitimas – visi šie veiksniai sukelia nuovargį net ir turint objektyviai pakankamą miego trukmę.
Miego tyrimų trūkumai ir ateities kryptys
Dauguma dabartinių mokslinių tyrimų grindžiami dvinare lyties samprata ir retai apima lyčių įvairovę, todėl supratimas apie miegą ir biologija, ir savivoka lieka ribotas. Ateities miego tyrimai galėtų atskleisti, kaip įtaką miego kokybei ir poreikiui daro lyčių įvairovė, kultūrinė aplinka bei kiti tarpusavio veiksniai. Technologijų pažanga ir personalizuotas požiūris į mediciną gali padėti geriau suprasti individualius skirtumus ir pasiūlyti labiau tikslines rekomendacijas.
Išvados
Apibendrinant, mokslas patvirtina: moterys vidutiniškai miega apie 20 minučių ilgiau nei vyrai ir laboratorinėse sąlygose patiria daugiau gilaus miego. Tačiau šis skirtumas yra nedidelis ir neatspindi didžiulės individualios įvairovės. Kasdieninė tikrovė – nuo biologinių pokyčių iki psichologinės ir socialinės įtampos – dažnai neleidžia moterims jaustis pailsėjusioms, net jei objektyviai miego pakanka. Siekiant optimalaus moterų sveikatingumo, svarbu ne tik didinti miego trukmę, bet ir rūpintis bendra organizmo atsigavimo kokybe tiek dieną, tiek naktį. Tolesni miego tyrimai, atsižvelgiantys į kompleksinį moterų miego paveikslą, padės įtvirtinti geresnę miego sveikatą visiems.
Quelle: theconversation
Kommentare