3 Minuten
Naujas žarnyno ir smegenų ryšio atradimas: kaip mikrobioma formuoja mūsų elgesį
Naujausi moksliniai tyrimai iš esmės keičia mūsų požiūrį į žarnyno ir smegenų sąveiką. Mokslininkai iš Djuko universiteto identifikavo naujai aprašytą „neurobiotinį pojūtį“ – savitą jutimo būdą, leidžiantį žarnyno bakterijoms tiesiogiai paveikti smegenų veiklą, apetitą ir elgesį. Šis proveržis atskleidė konkrečius biologinius mechanizmus, kurie užtikrina tiesioginį ir nuolatinį bendravimą tarp žarnyno mikrobiomos ir nervų sistemos.
Moksliniai pagrindai: žarnyno ir smegenų ašis bei jos įtaka
Žarnyno ir smegenų ašis – sudėtinga dvikryptė komunikacijos sistema tarp virškinimo trakto ir centrinės nervų sistemos – jau seniai siejama su įvairiomis sveikatos problemomis, nuo medžiagų apykaitos sutrikimų iki psichikos sveikatos. Tačiau iki šiol fiziniai procesai, per kuriuos mikroorganizmai perduoda signalus nervams, buvo menkai suprantami. Triliardus mikroorganizmų talpinanti žmogaus žarnyno mikrobioma atsiskleidžia kaip dinamiška platforma, veikianti tiek imunitetą, tiek emocinę savijautą.
Nauji tyrimai: flagelinas – pagrindinis žinutės nešėjas
Proveržio tyrime Djuko universiteto mokslininkai sutelkė dėmesį į bakterijų baltymą flageliną. Šis baltymas natūraliai aptinkamas daugelio žarnyno bakterijų sudėtyje ir jau žinomas kaip imuninės sistemos signalas. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar flagelinas gali veikti kaip tiesioginis nervinių signalų perdavėjas tarp žarnyno mikroorganizmų ir smegenų.
Tyrimo metu pelėms, po nevalgymo periodo, buvo duodamos mažos flagelino dozės. Pastebėta, kad tai sukėlė greitą fiziologinių reakcijų seką. Flagelinas aktyvavo specializuotas gaubtinės žarnos ląsteles – neuropodus, kurie per klajoklį nervą (vagus nerve) – pagrindinį žarnyno ir smegenų komunikacijos kanalą – perdavė informaciją smegenims. Pasekmė – sumažėjęs maisto vartojimas, rodantis, kad mikrobiniai signalai realiu laiku moduliuoja valgymo elgesį.
Tolimesni bandymai, kai pelių receptoriai jautrūs flagelinui buvo išjungti, parodė, kad įprastinis apetito sumažėjimas nebevyko. Tai įrodo, jog flagelino–neuropodų–klajoklio nervo kelias yra esminis žarnyno ir smegenų komunikacijos kanalas.
„Neurobiotinio pojūčio“ samprata
Remdamiesi savo įžvalgomis, tyrėjai siūlo oficialiai pripažinti šeštąją jutimų sistemą – „neurobiotinį pojūtį“. Skirtingai nei tradiciniai pojūčiai (regėjimas, klausa, kvapas), ši nauja sistema leidžia organizmui fiksuoti ir reaguoti į žarnyno mikroorganizmų generuojamus molekulinius signalus. Kaip pabrėžiama publikacijoje, ši pojūčių sistema padeda nuolat adaptuoti tokį elgesį kaip apetitas ar net nuotaika, priklausomai nuo mikrobiomos siunčiamų signalų.
„Šis pojūtis leidžia šeimininkui koreguoti savo elgesį, reaguojant į rezidentinių mikroorganizmų molekulinius signalus,“ nurodo tyrimo autoriai. „Mes šią jungtį tarp mikrobiotos ir smegenų vadiname neurobiotiniu pojūčiu.“
Pasekmės žmonių sveikatai ir ateities perspektyvos
Nors šis tyrimas atliktas su graužikais, struktūriniai ir funkciniai pelių bei žmonių virškinimo sistemų panašumai rodo, kad neurobiotinis signalizavimas gali vykti ir žmonėms. Jei tolimesni tyrimai tai patvirtins, gali iš esmės keistis požiūris į žarnyno ir smegenų ašies sutrikimų, tokių kaip nutukimas, valgymo, depresijos ar nerimo sutrikimai, prevenciją ir gydymą.
Pagrindinis tyrimo autorius Diego Bohórquezas pabrėžia atradimo svarbą: „Manau, jog šis darbas bus itin naudingas visai mokslininkų bendruomenei paaiškinant, kaip žarnyno mikroorganizmai formuoja mūsų elgesį. Kitas svarbus žingsnis – tirti, kaip konkretūs mitybos įpročiai keičia žarnyno mikrobiomą. Tai gali būti lemiama dalis sprendžiant tokias problemas kaip nutukimas ar psichikos sveikatos sutrikimai.“
Ateities studijos sieks nustatyti daugiau mikrobiomos komunikacijos su nervų sistema kelių ir sekti, kaip mikrobiomos pokyčius, kuriuos gali lemti dieta, amžius ar gyvenimo būdas, atsiliepia neurobiotiniai signalai. Gilėjant supratimui apie šiuos sudėtingus tinklus, gali atsirasti naujų galimybių reguliuoti apetitą, medžiagų apykaitą bei psichinę sveikatą, pasitelkus ar koreguojant šį išskirtinį šeštąjį pojūtį.
Išvados
Šis pionieriškas neurobiotinio pojūčio tyrimas žymi reikšmingą žingsnį į priekį suvokiant dinamišką žarnyno ir smegenų sąveiką. Tyrimas atveria naujus kelius ankstyvai sveikatos būklių diagnostikai, prevencijai ir gydymui, nes atskleidžiama, kaip žarnyno bakterijos realiu laiku veikia nervų sistemą. Plečiantis šiai mokslo sričiai, tikslingos intervencijos ties mikrobiomos lygiu ateityje gali pasiūlyti inovatyvius sprendimus optimaliam smegenų ir viso kūno sveikatos palaikymui.
Quelle: nature
Kommentare