Nepastebima automobilių padangų ir mikroplastiko taršos sąsaja

Pamiršta automobilių padangų įtaka mikroplastiko taršai

Kiekvienais metais milijonai vairuotojų keičia nusidėvėjusias padangas, tačiau retas susimąsto, kad šis kasdienis veiksmas turi didelę įtaką aplinkai. Naudojimosi metu padangos dyla ir išskiria mikrodaleles, daugiausia sudarytas iš sintetinės gumos. Šios padangų dilimo dalelės šiandien sudaro apie 45% viso pasaulio sausumos ir vandens aplinkoje randamo mikroplastiko, todėl automobilių padangos yra vienas pagrindinių mikroplastiko taršos šaltinių visame pasaulyje.

Kaip padangų mikroplastikas patenka į vandens apytaką

Padangų dilimas – nuolatinis procesas, kurį skatina trintis su kelio danga. Kiekvienas automobilio ratas išskiria mikroplastiko, kuris kaupiasi ant kelių paviršiaus, kol lietus jį nuplauna į aplinką. Audros metu paviršinio vandens nutekėjimas „pakelia“ šias daleles nuo gatvių ir automobilių stovėjimo aikštelių, nunešdamas jas į griovius, upelius, ežerus ir galiausiai – iki vandenyno. Pastarieji tyrimai atskleidžia stulbinamo masto šios taršos paplitimą. Pavyzdžiui, Oksfordo (Misisipės) chemikai po stiprių lietų 24 litruose paviršinio nutekėjimo vandens aptiko daugiau nei 30 000 padangų dilimo mikrodalelių, o tikimasi, kad didelio eismo miestų zonose šis skaičius dar didesnis.

Žala aplinkai ir biologinei įvairovei

Padangų mikroplastikas ne tik teršia fiziškai – jis prisotintas ir įvairių chemikalų, naudojamų šiuolaikinėje padangų gamyboje. Šios cheminės medžiagos iš mikrodalelių išsiskiria į vandens telkinius, taip patenka į mitybos grandinę. Žuvys, krabai ir austrės dažnai praryja dilimo daleles kartu su aplinkoje išplitusiais toksinais. Kelios neseniai atliktos studijos atskleidė, kad kai kurie padangų junginiai lemia žūties bangas jautrioms rūšims. Pavyzdžiui, daugiau nei 50% koho lašišų, grįžtančių neršti į Vašingtono valstijos upes, žuvo dėl nuodingos medžiagos 6PPD-Q, kuri aplinkoje susidaro iš į padangas dedamos antioksidanto 6PPD.

Padangų mikroplastikas ir pavojus žmonių sveikatai

Nors žala laukinei gamtai akivaizdi, žmonės taip pat rizikuoja. Padangų mikroplastiko dalelės ir su jomis susiję cheminiai junginiai gali pasklisti ore, ypatingai intensyvaus eismo rajonuose, didindami įkvėpimo riziką gyventojams ir gyvūnams. Kinijos tyrime 6PPD-Q pėdsakų rasta tiek vaikų, tiek suaugusiųjų šlapime, kas kelia naujų klausimų apie poveikio mastą. Nors ilgalaikės pasekmės dar tiriamos, ankstyvieji duomenys rodo, kad 6PPD-Q ir kiti padangų junginiai gali daryti neigiamą poveikį pagrindiniams žmogaus organams – kepenims, inkstams ir plaučiams.

Ieškoma sprendimų: filtrai iš žemės ūkio atliekų

Kol padangų gamintojai dar nerado, kaip pakeisti 6PPD saugesne medžiaga, mokslininkai ieško būdų sulaikyti mikroplastiką, kol jis nepateko į gamtą. Misisipės universiteto tyrėjai kuria pigias filtravimo sistemas, pagamintas iš vietinių žemės ūkio atliekų – pavyzdžiui, medžio drožlių ir bioanglies (biocharo), gaunamos pirolizės būdu (kaitinant ryžių lukštus su deguonies trūkumu).

Biofiltracijos bandymai

Mokslininkai įrengė biofiltrus su pušų drožlėmis ir bioanglimi lietaus nuotekų išleidimo vietose. Po dviejų atskirų liūčių jie išmatavo padangų mikroplastiko kiekį vandenyje prieš filtravimą ir po jo. Rezultatai nustebino – filtrai išvalė iki 90% padangų mikroplastiko. Tai įmanoma dėl bioanglies didžiulio paviršiaus ploto, poringos struktūros ir cheminio aktyvumo, leidžiančio veiksmingai „surišti“ teršalus. Medžio drožlės, dėl savo organinės sudėties, absorbuoja ir fiksuoja tiek mikroplastiką, tiek lydinčius toksinus. Palyginimui, standartiniai smėlio filtrai buvo žymiai mažiau veiksmingi.

Iššūkiai, perspektyvos ir ateities kryptys

Iš biomasės gaminami filtrai turi nemažai ekologinių privalumų – jie pigūs, tvarūs ir prieinami, nes gaminami iš žemės ūkio atliekų. Šį sprendimą lengva taikyti ir bendruomenės lygmeniu, ypač regionuose su ribotais ištekliais. Visgi tyrimus būtina tęsti, kad būtų užtikrintas ilgaamžiškumas ir išvengta antrinės taršos dėl nepakankamai apdorotų filtravimo medžiagų. Kaip ir visi filtravimo sprendimai, biofiltrai reikalauja nuolatinės priežiūros ir saugaus, atsakingo utilizavimo.

Išvados

Automobilių padangų dėvėjimasis tapo svarbiu, tačiau dažnai ignoruojamu pasaulinės mikroplastiko taršos šaltiniu, keliančiu grėsmę vandens ekosistemoms, gyvūnijai ir galbūt žmonių sveikatai. Kol ieškoma saugesnių padangų priedų, vilčių teikia praktiški, biomasės pagrindu kuriami sprendimai, tokie kaip biofiltrai, leidžiantys mikroplastiko taršą sumažinti naudojant vietinę augalinę žaliavą. Siekiant efektyvaus mikroplastiko kontrolės, būtinas nuoseklus monitoringas, įvairių sektorių bendradarbiavimas ir visuomenės informavimas – tik taip galėsime apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą nuo padangų mikroplastiko grėsmių.