3 Minuten
Mikroplastikų paplitimas žemės ūkyje
Mikroplastikai – tai smulkūs, mažesni nei 5 milimetrų plastiko fragmentai, tapę svarbia aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos problema. Naujausi tyrimai atskleidžia nerimą keliantį faktą: mikroplastikai vis gausiau aptinkami žemės ūkio dirvožemiuose visame pasaulyje, iš ten jie patenka į augalus ir galiausiai – į mūsų maisto grandinę.
Mikroplastikų šaltiniai labai įvairūs: jie susidaro ir skylant didesniems plastiko daiktams, ir iš tekstilės pluoštų, bei net iš trąšų ar nuotekų dumblo sudedamųjų dalių. Šios mažytės dalelės dažnai pasižymi pavojingais cheminiais priedais ir ilgai išliekančiais organiniais teršalais, todėl kelia grėsmę tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai.
Mikroplastikų keliai į laukus ir derlių
Išsamus mokslinis tyrimas, kuriam vadovavo aplinkos biotechnologas Joseph Boctor iš Murdocho universiteto Australijoje, išanalizavo beveik 200 mokslinių darbų, kaip plastiko dalelės ir jų cheminiai junginiai pasiekia žemės ūkio sistemas. Tyrimo išvados kelia susirūpinimą: Europoje ir Šiaurės Amerikoje kasmet į dirvožemį patenka šimtai tūkstančių tonų mikroplastikų. Vien Jungtinėje Karalystėje kasmet į dirvožemius išbarstoma apie 22 500 tonų mikroplastikų, dažniausiai kartu su trąšomis ir dirvožemio gerinimo priemonėmis.
Didžiausias taršos šaltinis – yra plačiai naudojama plastiko plėvelė (mulčiavimas), kuri klojama dirvožemyje siekiant išlaikyti drėgmę, mažinti piktžoles ir reguliuoti dirvos temperatūrą. Nors ši žemės ūkio technologija didina derlingumą ir taupo vandenį, plastikinės plėvelės irti pradeda formuodamos mikroplastikus bei dar smulkesnius nanoplastikus, kurie kaupiasi dirvožemyje.
Ne mažiau svarbūs mikroplastikų šaltiniai yra nuotekų dumblas, biosolidai ir organinės trąšos – dažnai jos būna užterštos mikroplastikais, susikaupusiais valant nuotekas ir perdirbant vartotojų atliekas.
Kaip mikroplastikai patenka į maisto grandinę
Mikroplastikų kelias iš dirvožemio iki mūsų stalo apima kelis biologinius procesus. Augalų šaknys gali absorbuoti šias daleles iš aplinkos endocitozės būdu, kai ląstelės apgaubia išorines medžiagas. Mikroplastikai taip pat gali kauptis ant augalų lapų ir patekti į juos pro poras iš oro dulkėse. Be to, mikroplastikų migraciją į augalus skatina užterštos drėkinimo ar lietaus vandens srovės. Moksliniai tyrimai mikroplastikų jau aptiko tokiose pagrindinėse kultūrose kaip salotos, kviečiai ir morkos.
„Mikroplastikai iš esmės paverčia produktyvius ūkius ilgalaikiais plastiko teršalų rezervuarais“, – aiškina dr. Boctor. Jis atkreipia dėmesį į tyrimų trūkumą apie mikroplastikų bei jų cheminių priedų poveikį derlingumui ir žmonių sveikatai bei pabrėžia didesnės mokslinių tyrimų ir skaidrumo svarbą.
Mikroplastikų ir plastiko priedų poveikis sveikatai
Mikroplastikai kelia grėsmę ne tik aplinkai – jie gali neigiamai paveikti ir žmonių sveikatą. Prarijus mikroplastikus, jie gali kauptis organuose bei audiniuose. Tyrimai mikro- ir nanoplastikų sąlytį sieja su įvairiomis sveikatos problemomis: sumažėjusiu vyrų vaisingumu, širdies ir kraujagyslių pažeidimais, hormonų pusiausvyros sutrikimais, nervų sistemos degeneracija ar net genetinėmis mutacijomis. Ypač neramina, kad kai kurie tyrimai rodo, jog mikroplastikai ir juose esantys chemikalai gali prasiskverbti pro placentą, keliaudami ir pas dar negimusius vaikus.
Tarp pavojingiausių cheminių priedų minimi ftalatai – sintetines medžiagos, siejamos su endokrininės bei reprodukcinės sistemos sutrikimais, taip pat polibrominti difenilo eteriai (PBDE), naudojami kaip liepsną lėtinančios priemonės ir laikomi kancerogenais, galinčiais pakenkti kepenims, skydliaukei ir imuninei sistemai.
Kaip pabrėžia dr. Boctor: „Tikslas – atskleisti paslėptas mikroplastikų grėsmes ir atkreipti dėmesį tiek politikų, tiek visuomenės. Nekontroliuojama plastiko tarša jau veikia mūsų organizmus ir ekosistemas, dažnai nepastebimai, bet nuolat.“
Išvados
Mikroplastikų kaupimasis žemės ūkio sistemose jau yra rimta ir didėjanti problema. Šios dalelės grasina ne tik aplinkos tvarumui, bet ir tiesiogiai kelia grėsmę maisto saugumui bei visuomenės sveikatai. Kylant vis daugiau įrodymų, tampa būtina spręsti mikroplastikų taršos šaltinius ir kelius. Skaidrus reguliavimas, naujoviškos žemės ūkio praktikos ir nuolatiniai tyrimai yra svarbiausi siekiant sumažinti plastiko taršos keliamą pavojų mūsų aplinkai ir sveikatai.
Kommentare