Didelis stebėjimo tyrimas: lėtinis nemiga susijusi su didesne kognityvinių sutrikimų ir demencijos rizika

Didelis stebėjimo tyrimas: lėtinis nemiga susijusi su didesne kognityvinių sutrikimų ir demencijos rizika

0 Kommentare

5 Minuten

Tyrimo santrauka ir kontekstas

Didelis observacinis tyrimas, kuriam vadovavo Mayo klinika ir paskelbtas žurnale Neurology, rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtine nemiga, turi reikšmingai didesnę tikimybę išsivystyti lengvam kognityviniam sutrikimui arba demencijai. Tyrime lėtine nemiga buvo laikoma sunkumai užmigti arba išlaikyti miegą mažiausiai tris naktis per savaitę tris mėnesius ar ilgiau. Apskaičiavus pagal amžių, vaskulinius rizikos veiksnius, miego vaistus ir miego apnėją, lėtine nemiga sergantys dalyviai parodė 40 % didesnę kognityvinio sutrikimo riziką, palyginti su dalyviais be nemigos. Tyrėjai pabrėžia, kad tyrimas nustato asociaciją, o ne priežastinį ryšį, tačiau rezultatų stiprumas ir nuoseklumas remia miego svarbą ilgalaikės smegenų sveikatos kontekste.

Metodai, dalyviai ir pagrindinės išvados

Kas buvo tiriama

Analizė sekė 2750 kognityviai sveikų suaugusiųjų (vidutinis amžius apie 70 metų) vidutiniškai 5,6 metų laikotarpiu. Registruojant, 16 % dalyvių medicinos įrašuose turėjo dokumentuotą lėtinės nemigos diagnozę. Dalyviai kasmet atlikdavo kognityvinius testus, o dalis jų praėjo neurovaizdinius tyrimus, kad būtų įvertinti baltosios medžiagos hiperintensyvumai (WMH) — MRI nustatomos sritys, dažnai susijusios su mažų kraujagyslių liga — ir amiloido nusėdimas, baltymo žymuo, susijęs su Alzheimerio liga.

Pagrindiniai rezultatai

Stebėjimo laikotarpiu 14 % žmonių, sergančių lėtine nemiga, išsivystė lengvas kognityvinis sutrikimas arba demencija, palyginti su 10 % tų, kurie neturėjo nemigos. Po statistinės korekcijos dėl daugelio galimų klaidinančių veiksnių, lėtinė nemiga išliko susijusi su 40 % padidėjusia kognityvinio nuosmukio rizika — autorių skaičiavimu, tai atitinka maždaug 3,5 metų pagreitintą smegenų senėjimą. Dalyviai, kurie paskutinių dviejų savaičių laikotarpyje pranešė, kad miegojo mažiau nei įprastai, turėjo žemesnius pradinių kognityvinių testų rezultatus, atitinkančius maždaug keturių papildomų metų amžių, ir rodė daugiau WMH bei didesnį amiloido kiekį vaizduose. Priešingai, tie, kurie pranešė apie labiau neįprastai didelį miego kiekį, linkę turėti mažiau WMH pradiniuose tyrimuose.

Biologinis kontekstas ir pasekmės

Pateikti vaizdiniai signalai — tiek padidėjęs amiloido nusėdimas, tiek daugiau baltosios medžiagos hiperintensyvumų — rodo kelis mechanizmus, kuriais sutrikdytas miegas galėtų sietis su vėlesniu kognityviniu nuosmukiu. Amiloido plokštelės yra baltymų agregatai, dažnai pastebimi Alzheimerio ligos atvejais; baltosios medžiagos hiperintensyvumai atspindi mažų kraujagyslių cerebrovaskulinį pažeidimą, kuris gali sutrikdyti atmintį ir mąstymo palaikančias nervų tinklas. Tyrimas taip pat parodė, kad APOE ε4 alelio nešiotojai, gerai žinomas genetinis Alzheimerio rizikos veiksnys, patyrė ypač intensyvų nuosmukį, kai buvo nustatyta nemiga, nurodant galimą sąveiką tarp genetinio pažeidžiamumo ir miego sutrikimų.

Dr. Diego Z. Carvalho iš Mayo klinikos, vienas iš tyrimo autorių, pažymėjo, kad „nemiga ne tik veikia, kaip jaučiatės kitą dieną — ji gali laipsniškai paveikti ir smegenų sveikatą.“ Tyrėjų komanda pabrėžia, kad lėtinės nemigos gydymas gali turėti poveikį ne tik miego kokybei iš karto, bet ir prisidėti prie kognityvinio atsparumo išsaugojimo senstant.

Apribojimai ir praktinės išvados

Tai buvo observacinis kohortos tyrimas, remiantis nemigos diagnozėmis medicinos įrašuose, todėl gali praleisti nediagnozuotus atvejus arba nepakankamai tiksliai atspindėti simptomų sunkumą ir trukmę. Rezultatai neįrodo, kad nemiga sukelia demenciją; įmanoma ir atvirkštinė priežastis (ankstyvi smegenų pakitimai gali sutrikdyti miegą), taip pat neįvertinti klaidinančios įtakos veiksniai galėjo paveikti išvadas. Vis dėlto ryšys su vaizdinimo žymenimis sustiprina biologinį pagrįstumą, kad lėtinis miego sutrikimas prisideda prie procesų, susijusių su Alzheimerio ir vaskuline kognityvine atminties pablogėjimu.

Praktinės pasekmės gydytojams ir visuomenei apima prioritetą skirti lėtinės nemigos identifikavimui ir įrodymų pagrindu paremtam gydymui — pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija nemigai (CBT-I) ir įvertinimas dėl miego apnėjos — kaip dalį išsamaus strategijos, siekiant palaikyti smegenų sveikatą. Gyvenimo būdo priemonės, gerinančios miego higieną, gydančios gretutinius miego sutrikimus ir mažinančios vaskulinius rizikos veiksnius, išlieka svarbiais prevencijos tikslais.

Ekspertų įžvalga

„Kaip neurologė, orientuota į senėjimą ir miegą, mane šie duomenys įtikina, nes jie sieja pacientų pranešamus miego sutrikimus su objektyviais smegenų pokyčiais,“ sakė Dr. Laura Chen, miego medicinos specialistė (fiktyvi). „Net jeigu nemiga nėra vienintelė demencijos priežastis, gerinant atstatomąjį miegą gaunama maža rizika turinti intervencija, galinti papildyti kitas strategijas kognityvinės rizikos mažinimui.“

Išvada

Mayo klinikos analizė papildo augantį duomenų kiekį, kad lėtinė nemiga siejasi su pagreitėjusiu smegenų senėjimu ir didesne lengvo kognityvinio sutrikimo bei demencijos rizika. Tyrimo vaizdiniai duomenys įtraukia tiek amiloido susikaupimus, tiek mažų kraujagyslių pokyčius baltosios medžiagos srityje, o genetinis rizikos veiksnys (APOE ε4) gali didinti pažeidžiamumą. Nors priežastinis ryšys neįrodytas, rezultatai sustiprina klinikinę vertę nustatyti ir gydyti lėtinę nemigą kaip dalį platesnių pastangų palaikyti kognityvinę sveikatą per visą gyvenimą.

Quelle: sciencedaily

Kommentare

Kommentar hinterlassen