4 Minuten
Netikėtai rizikinga defekacijos mokslas
Daugeliui iš mūsų tualeto lankymas yra įprasta kasdienė veikla, dažnai nesukelianti jokio susirūpinimo. Vis tik po šiuo įprastu procesu slypi sudėtinga žmogaus anatomijos ir širdies ir kraujagyslių sistemos sąveika, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali turėti rimtų pasekmių – netgi lemti staigią mirtį. Dabartiniai medicinos tyrimai pabrėžia, jog defekacija gali tapti itin pavojinga žmonėms, turintiems širdies sutrikimų ar kitų lėtinių ligų.
Fiziologija ir tempimo pavojai: Valsalvos manevras
Šių rizikų esmėje slypi nevalingas refleksas – Valsalvos manevras. Jis pasireiškia, kai žmogus bando stipriai iškvėpti užsimerkęs burną ir nosį, dažniausiai stumdamas tuštinantis. Valsalvos manevras padidina spaudimą krūtinės ląstoje, todėl laikinai sumažėja kraujo grįžimas į širdį bei sumažėja širdies išstumiamo kraujo kiekis. Nors sveikiems žmonėms toks procesas paprastai būna saugus, turintiems širdies ligų kyla daug didesnė rizika.
Svarbi klajoklio nervo įtaka
Klajoklio nervas – vienas svarbiausių parazimpatinės nervų sistemos komponentų – reguliuoja širdies ritmą. Esant stipriam tempimui, šis nervas gali būti per daug stimuliuojamas, sukeldamas bradikardiją (per lėtą širdies ritmą), žemą kraujospūdį ar net apalpimą, vadinamą defekacijos sinkope. Retais atvejais stiprus stresas gali sukelti mirtinas aritmijas ar staigų širdies sustojimą, ypač jei žmogus jau kenčia nuo širdies ligų.
Išskirtiniai atvejai: žymios mirtys tualete
Istorijoje užfiksuota ne vienas gerai žinomas atvejis, kai mirtis buvo susijusi su tualeto naudojimu, pabrėžiant dažnai nuvertinamą riziką. Du garsūs pavyzdžiai – muzikos legenda Elvis Presley ir Didžiosios Britanijos karalius Jurgis II.
Elvis Presley, būdamas vos 42 metų, rado miręs Graclando vonios kambaryje 1977 m. Medikų duomenimis, ilgalaikis vidurių užkietėjimas, dar labiau pablogintas netinkamos mitybos ir vaistų vartojimo, sukėlė pavojingą situaciją. Pernelyg intensyvus tempimas galėjo išprovokuoti mirtiną širdies ritmo sutrikimą jau pažeistoje širdyje.
Panašiai, karalius Jurgis II 1760 m. mirė staiga netrukus po apsilankymo tualete. Autopsijoje rasta plyšusi krūtinės aortos aneurizma – pagrindinės kūno arterijos plyšimas. Šiandien manoma, kad žūtbūtinis tempimas ar staigus padėties pasikeitimas po tuštinimosi iššaukė mirtiną įvykį, tuo labiau kad karalius sirgo sunkia širdies liga.
Istoriniai tualetai ir visuomenės sveikatos vystymasis
Nors ir šiais laikais galimi alpimai ar širdies įvykiai tualete, anksčiau rizikos buvo dar didesnės. Iki šiuolaikinės kanalizacijos daugelis XVIII–XIX a. namų turėjo lauko tualetus, statomus virš duobių. Tokie įrenginiai dažnai būdavo blogai prižiūrimi, nestabilūs, tad galėjo kelti pavojų gyvybei.
Įkristi į srutų duobę buvo ne tik nemalonu, bet galėjo baigtis mirtimi: tamsoje, apsvaigus, lengva paslysti, nuskęsti atliekoms arba apsinuodyti nuodingomis dujomis, kaip metanas ar vandenilio sulfidas. To meto laikraščių ir koronerio ataskaitos dažnai dokumentuodavo tokius nelaimingus atsitikimus, ypač tarp vaikų ir senjorų. XIX a. britų socialinis stebėtojas Henry Mayhew aprašė pavojus, su kuriais susidurdavo atliekų tvarkytojai.
Panašios tragedijos paskatino visuomenės sveikatos reformas, skatindamas miesto kanalizacijos ir modernių tualeto sistemų kūrimą. Šios priemonės ženkliai sumažino nelaimingų atsitikimų riziką, nors visiškai jų neišnykino.
Šiuolaikiniai rizikos veiksniai: technologijos, laikysena ir mikrobai
Šiuolaikinės higienos ir vidaus santechnikos sąlygomis atsirado naujų pavojų. Vienas pastebimiausių – išmaniųjų telefonų naudojimas tualete. Ilgas sėdėjimas, susidomėjus skaitmeniniu turiniu, didina spaudimą tiesiosios žarnos srityje, todėl žymiai išauga hemorojaus ar išangės įtrūkimų rizika.
Dar viena grėsmė – mikrobai ant naudojamų įrenginių. Tyrimai rodo, kad dažnai tualete naudojami telefonai gali prisirinkti kenksmingų bakterijų, įskaitant Escherichia coli (E. coli), kurios rankų pagalba gali patekti į burną ir apėjus higienos įpročius, sukelti infekcijas.
Tualeto laikysenos svarba
Vakarietiškų sėdimų tualetų standartas, priešingai nei tradiciniai pritūpimo tualetai daugelyje Azijos ir Afrikos šalių, sudaro kampą, apsunkinantį natūralų tuštinimąsi. Tai skatina didesnį tempimą ir didina jau minėtas rizikas. Medikai rekomenduoja naudoti pakojį ar specialią platformą, kad galima būtų prisiimti pritūpimo padėtį ir taip sumažinti komplikacijų tikimybę.
Pamokos iš mažiausio kambario: anatomija, privatumas ir nematomos grėsmės
Nuo staigių širdies įvykių bei netyčinių kritimų iki mikrobų grėsmių – tualetas iš tiesų yra sudėtingesnė aplinka nei manoma. Privatumo, fiziologinių pastangų ir patalpų dizaino kombinacija lemia, kad pavojai dažnai praslysta pro akis. Šiandien prasto saugumo ar prastai prižiūrimi tualetai besivystančiose šalyse vis dar lemia nelaimingus atsitikimus, o išsivysčiusiose šalys riziką didina ilgas sėdėjimas ir telefono naudojimas tualete.
Kai visuomenės sveikatos ir aplinkos higienos mokslas tobulėja, žinojimas gina nuo rizikų. Paprasti įpročiai – vengti per didelio tempimo, trumpinti laiką tualete, laikytis griežtos higienos – gali gerokai sumažinti pavojus.
Išvada
Nors tualetas dažnai laikomas saugia ir nuošalia vieta, slypi įvairios, tiek fiziologinės, tiek aplinkos grėsmės. Turintiems širdies ligų ar judėjimo sunkumų net įprastas apsilankymas tualete gali tapti rizikingas. Visuomenės sveikatos naujovės padėjo sumažinti tradicinius pavojus, tačiau atsirado naujų, susijusių su technologijomis ir gyvenimo būdu. Rizikų suvokimas ne tik stiprina asmeninę sveikatą, bet ir pabrėžia svarbą, kurią turi medicina, architektūra ir kasdieniai įpročiai. Kitą kartą eidami į tualetą, pagalvokite apie laikyseną, higieną ir savo saugumą – mažiausias jūsų kambarys galbūt nusipelno daugiau dėmesio, nei atrodo.
Quelle: theconversation
Kommentare