4 Minuten
Pagrindinis tyrimas įrodo: fizinis aktyvumas labai svarbus po storosios žarnos vėžio
Nauji plataus masto tyrimai dar kartą patvirtino fizinio aktyvumo naudą vėžio prevencijoje ir reabilitacijoje. Reguliarios, struktūrizuotos treniruotės gali ženkliai sumažinti mirties ir ligos atsinaujinimo riziką pacientams, gydytiems nuo storosios žarnos vėžio. Šie tyrimo rezultatai paskelbti „Challenge“ studijoje, pristatytoje Amerikos klinikinės onkologijos draugijos metinėje konferencijoje, kurioje demonstruojami naujausi pažangūs vėžio gydymo pasiekimai.
Challenge studija: tyrimo dizainas ir dalyvių patirtis
Challenge tyrimas, atliktas šešiose šalyse ir publikuotas „New England Journal of Medicine“, stebėjo 889 pacientus, išgyvenusius storosios žarnos vėžį ir baigusius chemoterapiją. Dalyviai buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: viena gavo įprastą stebėseną po gydymo, o kita – dalyvavo trejų metų trukmės fizinio aktyvumo programoje su individualizuotais treniruočių planais ir nuolatine trenerių priežiūra.
Sporto planai buvo laipsniškai didinami – dauguma dalyvių pasiekė keturis kartus per savaitę po 45 minutes trunkančius intensyvius pasivaikščiojimus, kas atitinka maždaug tris valandas vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Pradžioje dalyviai kas dvi savaites susitikdavo su treneriais, vėliau – kas mėnesį, taip užtikrinant motyvaciją ir atskaitomybę net praėjus gydymui.
Ryškūs rezultatai: sumažėjusi atsinaujinimo rizika ir didesnis išgyvenamumas
Rezultatai įspūdingi: sportavusių asmenų grupėje vėžio atsinaujinimo rizika sumažėjo 28 %, o mirtingumas – net 37 %, palyginti su standartinės priežiūros grupe. Ypač įsimintina, kad net 90 % aktyvių programos dalyvių po penkerių metų išliko be vėžio požymių, kai tuo tarpu nesportavusiųjų tarpe ši dalis siekė tik 74 %.
Šie duomenys, gauti atsitiktinės atrankos ir kontroliuojamo tyrimo būdu, pirmą kartą aiškiai parodo, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai prisideda prie geresnių išgyvenamumo rezultatų po storosios žarnos vėžio. Nors ankstesni stebėjamieji tyrimai tą tik numanė, „Challenge“ studija įrodo priežastinį ryšį ir pabrėžia būtinybę įtraukti fizinį aktyvumą į standartines vėžio gydymo schemas.
Kodėl judėjimas keičia: biologiniai mechanizmai ir nauji tyrimai
Teigiamas fizinio aktyvumo poveikis vėžio išgyvenamumui siejamas su keliais biologiniais procesais: aktyvus gyvenimo būdas pagerina atsparumą insulinui, sumažina uždegimą, stiprina imuninės sistemos atsaką. Visa tai labai svarbu vėžio prevencijai ir ligos progresavimui slopinti. Tyrėjai toliau analizuoja „Challenge“ dalyvių kraujo mėginius, siekdami nustatyti tikslius molekulinius pokyčius, kuriuos sukelia judėjimas, ir tikisi ateityje pasiūlyti individualizuotus judėjimo planus pagal genetinius ar individualius rizikos veiksnius.
Naudos ir rizikos: ištvermės sportininkų patirtis
Be džiugių žinių apie vidutinio intensyvumo judėjimą, pristatyti ir duomenys apie ekstremalaus ištvermės sporto poveikį storosios žarnos sveikatai. Tyrimas nustatė, kad maratonininkams dažniau randama žarnyno polipų – mažų, kartais priešvėžinių darinių – nei bendroje populiacijoje. Nors didžioji dalis jų nekenksmingi ir vėžio susirgimų nemažėjo, tai paskatino diskusiją apie ilgalaikį intensyvaus fizinio krūvio poveikį žarnynui.
Rezultatus galėjo lemti dažnesni sportininkų profilaktiniai tyrimai, trumpalaikis žarnyno uždegimo padidėjimas dėl nuolatinės apkrovos ar mitybos papildai ir hidratacijos pokyčiai, būdingi ištvermės sportui.
Lemiamai svarbu – šie atradimai nekeičia akivaizdaus fizinio aktyvumo apsauginio poveikio vėžio prevencijoje. Plataus masto epidemiologiniai tyrimai vis dar rodo, kad aktyvūs žmonės storosios žarnos vėžiu serga rečiau nei pasyvieji. Vis dėlto jie pabrėžia būtinybę derinti judėjimo intensyvumą ir trukmę pagal asmeninę sveikatą ir, sportininkams, užtikrinti tinkamą profilaktinį stebėjimą ir mitybos priežiūrą.
Ekspertų pastebėjimai ir praktinės rekomendacijos
Dr. Jeffrey Meyerhardt, vienas pagrindinių „Challenge“ tyrimo vadovų, teigia: „Tinkamai palaikomi storosios žarnos vėžį išgyvenę žmonės gali saugiai padidinti fizinį aktyvumą ir reikšmingai sumažinti pasikartojimo bei mirtingumo riziką. Turime patikimus įrodymus, kad judėjimas – galingas papildymas įprastiniam gydymui.“
Nors sportavusiųjų grupėje šiek tiek dažniau pasitaikė smulkių traumų, pvz., raumenų patempimų (19 %, o kontrolės grupėje – 12 %), šie sutrikimai buvo lengvai valdoma ir žymiai mažesnio masto nei ilgalaikė išgyvenamumo nauda. Užsiėmimų struktūra ir nuolatinė trenerių pagalba buvo ypač reikšminga siekiant ilgalaikio motyvacijos.
Pasekmės vėžį įveikusiems, sportininkams ir visuomenei
„Challenge“ studija atneša aiškių ir praktiškų patarimų po storosios žarnos vėžio gydymo – užtenka per savaitę tris valandas sparčiai vaikščioti. Sportininkams žinutė niuansuota: intensyvios treniruotės iš esmės naudingos, bet ilgalaikiams, didelio krūvio siekiams gali reikėti papildomos profilaktikos ar reguliarių kolonoskopijų, ypač turint papildomų rizikos veiksnių.
Plačiajai visuomenei tyrimo rezultatai iš naujo patvirtina – reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ir periodiniai medicininiai patikrinimai išlieka patikimiausia storosios žarnos vėžio prevencijos strategija. Tai ketvirtas pagal dažnumą vėžys pasaulyje, dažnėjantis ir tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių. Visiems rekomenduojama pasirinkti tvarią ir sveikatai pritaikytą judėjimo formą, nuolat bendradarbiauti su sveikatos specialistais.
Išvados
Naujausi moksliniai duomenys nepalieka abejonių: reguliarus vidutinio intensyvumo judėjimas žymiai sumažina storosios žarnos vėžio atsinaujinimo riziką ir prailgina išgyvenamumą. „Challenge“ tyrimo rezultatai skatina fizinį aktyvumą įtraukti į standartinius vėžio gydymo protokolus. Kartu nauji klausimai apie intensyvaus sporto poveikį pabrėžia sudėtingą judėjimo ir ilgalaikės sveikatos ryšį, todėl kiekvienam svarbios individualios, subalansuotos strategijos. Nesvarbu, ar jūs sveikstate po ligos, ar siekiate sportinių aukštumų, informuoti, mediciniškai pagrįsti sprendimai dėl fizinio aktyvumo išlieka vienas efektyviausių žingsnių į sveikesnę ateitį.
Quelle: theconversation
Kommentare