3 Minuten
Rozmarinas: daugiau nei virtuvės prieskonis
Rozmarinas (Rosmarinus officinalis) – kvapnus augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono, jau šimtmečius vertinamas įvairių šalių kulinarijoje. Vis dėlto naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad rozmarinas gali turėti teigiamos įtakos smegenų sveikatai, stiprinti pažinimo funkciją ir padėti kovoti su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga – dažniausia demencijos forma pasaulyje.
Istorinės įžvalgos ir naujausi tyrimai
Per tūkstantmečius rozmarinas siejamas su atminties stiprinimu ir proto aštrumu. Senovės Graikijos bei Romos istorijos šaltiniuose minima, kad studentai ir mokslininkai naudodavo rozmariną geresnei koncentracijai ir atminčiai. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina šiuos senovinius įsitikinimus – klinikiniai bandymai rodo, kad vien rozmarino aromato įkvėpimas gali pagerinti atminties veiklą, o tai leidžia manyti apie tikrą neurologinį pagrindą šiam poveikiui.
Kaip rozmarinas veikia smegenis
Rozmarine yra unikalių junginių, lemiančių neuroprotekcines savybes. Vienas ryškiausių – 1,8-cineolis – veikia smegenų neuromediatorius ir stabdo acetilcholino, svarbios medžiagos mokymuisi ir atminčiai, skaidymąsi. Taip išlaikydamas acetilcholino lygį, rozmarinas gali padėti išsaugoti pažintines funkcijas vyresniame amžiuje.
Be to, šiame augale gausu antioksidantų, kurie apsaugo smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso – vienos pagrindinių pažinimo silpnėjimo priežasčių. Rozmarino fitocheminės medžiagos, pvz., karnosolio rūgštis, pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, apsaugančiomis nervinius kelius nuo ligų sukeliamų pažeidimų.
Naujausi pasiekimai: diAcCA ir Alzheimerio tyrimai
Didelis proveržis įvyko 2025 m., kai mokslininkai sukūrė stabilesnę karnosolio rūgšties formą pavadinimu diAcCA. Ikiklinikiniai tyrimai parodė, kad diAcCA ne tik pagerino atmintį gyvūnų modeliuose, bet ir padidino sinapsių tankį (jungčių tarp neuronų kiekį), sumažino beta-amiloido ir tau baltymų kaupimąsi – būdingus Alzheimerio ligos žymenis.
diAcCA išskirtinumas – suaktyvėjimas būtent uždegimo pažeistose smegenų vietose, dėl to galimi šalutiniai poveikiai mažėja. Pelėms atliekami bandymai iki šiol neparodė toksinio poveikio, o pažinimo funkcija akivaizdžiai pagerėjo. Tai gali atverti kelią ateities klinikiniams tyrimams su žmonėmis. Be to, tyrėjai tiki, jog diAcCA priešuždegiminis veikimas galėtų būti naudingas ir kitoms uždegimo sukeltoms būklėms – Parkinsono ligai, antro tipo diabetui ir tam tikroms širdies-kraujagyslių ligoms.
Plačiau apie rozmarino naudą sveikatai
Nors rozmarino poveikis smegenims sulaukia daug dėmesio, jo nauda neapsiriboja vien pažinimo funkcija. Tradiciškai rozmarinas vartojamas virškinimui gerinti, pilvo pūtimo mažinimui ir uždegiminių susirgimų lengvinimui. Tokios medžiagos kaip rozmarino rūgštis ir ursolo rūgštis pasižymi stipriomis sisteminėmis priešuždegiminėmis savybėmis.
Rozmarinas turi ir antimikrobinių savybių. Tyrimai rodo, kad rozmarino eterinis aliejus gali slopinti bakterijų ir grybelių augimą. Dėl to rozmarinas tinkamas naudoti ir maisto saugojimui, ir galimai farmacijoje. Dermatologijoje rozmarino ekstraktai įrodė, kad gali mažinti uždegimą odoje, lengvinti tokias problemas kaip aknė ar egzema ir apsaugoti odą nuo ultravioletinės (UV) spinduliuotės, taip pat suteikdami antioksidacinę ir senėjimą lėtinančią apsaugą.
Vartojimas, saugumas ir atsargumo priemonės
Saikingas rozmarino vartojimas – kaip prieskonių, žolelių arbatos ar aromaterapijos eterinio aliejaus pavidalu – laikomas saugiu daugumai žmonių. Visgi didelės dozės ar stipriai koncentruoti ekstraktai gali sukelti nemalonių šalutinių reiškinių, tokių kaip virškinimo sutrikimai ar, itin retai, traukuliai, ypač sergantiems epilepsija. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti didelių rozmarino papildų dozių dėl galimo gimdos dirginimo pavojaus. Taip pat rozmarinas gali sąveikauti su kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais, todėl prieš vartojant medicininiais tikslais patariama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Išvada
Rozmarinas – tai ne tik populiarus virtuvės augalas, bet ir augalas, kurio teigiamas poveikis sveikatai pagrįstas tiek senovės tradicijomis, tiek šiuolaikiniais moksliniais įrodymais. Tęsiant tyrimus apie inovatyvius junginius, tokius kaip diAcCA, rozmarinas galbūt bus svarbus kuriant naujas Alzheimerio ligos ir kitų lėtinių uždegiminių būklių gydymo priemones. Kol kas, įtraukus rozmariną į kasdienę mitybą ar gėrimus, galime subtiliai pagerinti savo pažintinę sveikatą bei bendrai stiprinti organizmo apsaugą, kol mokslininkai toliau atskleidžia šio žolelių lobyno paslaptis.
Kommentare