4 Minuten
Įvadas: Pažangios akys danguje
Asteroidų ir kometų keliamas pavojus Žemei išlieka aktualus, todėl astronomai bei kosmoso agentūros visame pasaulyje deda pastangas stiprinti planetos gynybos gebėjimus. Europos kosmoso agentūra (ESA) žengė inovatyvų žingsnį sukurusių „Flyeye“ teleskopų tinklą – futuristinių observatorijų sistemą, įkvėptą vabzdžių sudėtinių akių sandaros. Ši pažangi sistema skirta ženkliai išplėsti mūsų galimybes aptikti netoli Žemės esančius objektus (NEO), kurie gali kelti grėsmę civilizacijai.
Biologija susitinka su astronomija: Sudėtinės akies principas
Vabzdžių, tokių kaip musės, regėjimo unikalumas slypi jų sudėtinėse akyse – jos sudarytos iš daugelio mažų, savarankiškai veikiančių regos elementų, leidžiančių vienu metu aprėpti platų kampą. Musės ir kiti nariuotakojai šią evoliucinę ypatybę naudoja aptikti judesius iš visų pusių ir efektyviau reaguoti į grėsmes. ESA inžinieriai šį biologinį bruožą perkėlė į „Flyeye“ teleskopus, sukurdami prietaisus, galinčius „matyti“ kosmosą neprilygstamu pločiu bei jautrumu.
Kodėl teleskopus įkvepia sudėtinės akys
Tradiciniai teleskopai suteikia detalius, bet gana siaurus dangaus plotų vaizdus. Tuo tarpu į sudėtines akis panaši „Flyeye“ optika išskaido gaunamą šviesą į kelis kanalus – kiekvienas jų nukreipiamas antrinių lęšių į atskirą skaitmeninį detektorių. Teleskopas turi pagrindinį veidrodį bei piramidės formos spindulio skaidytuvą su 16 kampuotų paviršių – kiekvienas veda šviesą atskiru vamzdžiu ir kamera. Toks inžinerinis sprendimas suteikia gerokai platesnį matymo lauką nei įprasti teleskopai – galima vienu metu stebėti dideles naktinio dangaus sritis ir aptikti greitai judančius ar silpnai šviečiančius objektus.
Projektas „Flyeye“: Misija, dizainas ir veikimas
Galutinai ESA „Flyeye“ tinklą sudarys keturi autonomiški teleskopai, išdėstyti skirtingose pasaulio vietose. Pagrindinė jų užduotis – sistemingai ir automatiškai ieškoti pavojingų asteroidų ir kometų, kurių dydis viršija 40 metrų, galinčių padaryti regioninę ar net globalią žalą susidūrimo su Žeme atveju. Teleskopai veikia per naktį be tiesioginės priežiūros, nuolat stebėdami dangų dėl naujų ar dar neaptiktų NEO objektų.
Kaip „Flyeye“ aptinka pavojingus kosminius objektus
Kiekvienas „Flyeye“ teleskopas greitai fotografuoja skirtingas dangaus dalis ir analizuoja duomenis pasitelkdamas pažangią programinę įrangą, galinčią nustatyti NEO judėjimo požymius. Programinė įranga automatiškai pažymi galimus pavojus, kuriuos vėliau peržiūri specialistai. Svarbūs atradimai perduodami Tarptautiniam mažųjų planetų centrui (Minor Planet Center), kur pradedami tolesni stebėjimai ir jų trajektorijos bei susidūrimo rizika vertinamos detaliau. Šis kombinacinis metodas užtikrina greitesnį ir patikimesnį pavojingų objektų aptikimą, lyginant su tradiciniais rankiniais dangaus stebėjimais.
Technologinės inovacijos ir matymo laukas
Pirmasis teleskopas „Flyeye-1“ pasižymi vieno metro skersmens veidrodžiu ir 45 kvadratinių laipsnių matymo lauku – kiekviena sritis keturis kartus didesnė už Mėnulio regimą dydį. Iš viso „Flyeye-1“ gali per vieną peržvalgą apimti dangaus plotą, 200 kartų didesnį už pilnatį, kas yra išskirtinė galimybė palyginus su kitais panašaus dydžio teleskopais. Platus matymo laukas didina šansus laiku aptikti potencialiai pavojingus objektus ir imtis prevencinių veiksmų.
Diegimas ir bandymai: „Flyeye-1“ pirmasis šviesos testas
Pirmasis teleskopas sumontuotas Italijos Sicilijoje, Monte Mufara kalne – vietoje, pasižyminčioje skaidriu dangumi ir strategine reikšme. Pradiniai bandymai vyko Italijos kosmoso agentūros Geodezijos centre, kuriame „Flyeye-1“ jau pasiekė vadinamąjį „pirmąją šviesą“ – svarbiausią momentą, kai teleskopas pirmą kartą nukreipiamas į žvaigždėtą dangų. Pirmosios bandymų nuotraukos parodė šios sistemos technologinį potencialą ir patvirtino ESA inovatyvaus požiūrio veiksmingumą, suteikdamos pasitikėjimo artėjančioms pilnoms mokslinėms veikloms.
Pletros planai ir pasaulinė aprėptis
Kol „Flyeye-1“ dar derinamas, ESA stato „Flyeye-2“ teleskopą, kuris numatytas pradėti veikti iki 2028 metų. Dviejų likusių tinklo teleskopų vietos dar svarstomos, tačiau ESA žada juos išdėstyti tiek Šiaurės, tiek Pietų pusrutuliuose. Tokia globali sistema leis visapusiškai stebėti dangų ir aptikti NEO objektus iš bet kurios pasaulio pusės.
Plačiau apie reikšmę ir ateities perspektyvas
Projektas „Flyeye“ – puikus biomimetikos pavyzdys kosmoso moksle, kai natūralūs gamtos principai tampa efektyvia kosminės gynybos priemone. Derinant automatizaciją, naujovišką optiką ir tarptautinį bendradarbiavimą, „Flyeye“ tinklas gali įspėti apie pavojų dar prieš keletą dienų ar savaičių iki galimo susidūrimo su pavojingu objektu – tai žymiai pranašesnis lygis už dabartines technologijas. ESA teigimu, šie pasiekimai leis žmonijai geriau pasirengti ar net išvengti katastrofiško smūgio.
Nors sistema šiuo metu orientuota į 40 metrų ir didesnius kūnus, ateities patobulinimai ir tarptautiniai projektai gali išplėsti jos jautrumą bei paskirtį. „Flyeye“ teleskopai taip pat galės rinkti vertingus duomenis astronomijai, asteroidų gavybos galimybėms ir mokslo populiarinimui.
Išvada
ESA „Flyeye“ tinklas – tai reikšmingas žingsnis į priekį stebint ir ginant Žemę nuo pavojingų netoli Žemės esančių objektų. Suderinus biologines idėjas ir pažangiausią optinę inžineriją, „Flyeye“ užtikrina ankstyvą pavojų aptikimą ir efektyvią planetos apsaugą nuo kosminių grėsmių. Plečiantis tinklui visame pasaulyje, ši „sudėtinių akių“ sistema padės saugoti Žemės ateitį ir prisidės prie tarptautinio kosmoso mokslo pažangos.
Kommentare