4 Minuten
JT Klimato Ataskaita: Pasaulis Artėja prie Paryžiaus Susitarimo Limitų Viršijimo
Pasaulinė klimato krizė pasiekia kritinį tašką – nauja Jungtinių Tautų klimato ataskaita perspėja, kad yra 70% tikimybė, jog laikotarpiu nuo 2025 iki 2029 metų planetos vidutinė temperatūra viršys svarbią 1,5°C ribą, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Šis duomenis, paskelbti Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO), išryškina augantį klimato mokslininkų susirūpinimą dėl žmonijos gebėjimo riboti pavojingą atšilimą ir pasiekti tikslus, iškeltus 2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarime.
WMO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Ko Barrett pabrėžė: „Jau patyrėme dešimt šilčiausių metų per visą istoriją.“ Barrett akcentuoja, kad dabartinės prognozės nerodo jokių atsigavimo ženklų ir pabrėžia didėjančias rizikas ekonomikai, ekosistemoms ir kasdieniam gyvenimui, jei atšilimas stiprės. Pagrindinis Paryžiaus susitarimo tikslas – apriboti pasaulinio atšilimo lygį žemiau 2°C, o geriausiu atveju iki 1,5°C, palyginti su 1850–1900 metų lygiu – dabar kyla grėsmė, kad šis tikslas taps nepasiekiamas.
Klimato Mokslo Supratimas: Temperatūros Ribos ir Prognozės
1,5°C slenkstis buvo nustatytas remiantis išsamiais klimato tyrimais, kurie rodo, jog jam viršijus gresia sunkūs, o kartais ir negrįžtami padariniai: dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos, potvyniai, sausros bei spartesnis ledynų ir Arkties ledo tirpimas. Šis tikslas yra susietas su Žemės vidutine temperatūra prieš plačiai pradėtą naudoti anglį, naftą ir dujas – pagrindinius CO2 išmetimo šaltinius.
WMO Penkerių Metų Prognozė
WMO prognozės, parengtos kartu su JK meteorologijos biuru ir kitais pagrindiniais klimato centrais, rodo, kad 2025–2029 m. pasaulio vidutinė oro temperatūra prie žemės paviršiaus svyruos tarp 1,2°C ir 1,9°C virš priešindustrinio vidurkio. Labai tikėtina (70%), kad per šį laikotarpį 1,5°C riba bus viršyta pirmą kartą vidutiniais daugiamečiais duomenimis. Taip pat yra 80% tikimybė, kad bent vieni iš šių metų taps nauju karščiausių metų rekordu, pranokdami 2024-uosius, kurie šiuo metu laikomi šilčiausiais metais žmonijos istorijoje.
Maynooth universiteto Klimato analizės ir tyrimų skyrių vadovas Peter Thorne pabrėžia, kad šie skaičiai rodo: „Esame ties slenksčiu, kai nuolat viršysime 1,5°C ribą, tad jau netrukus ši tikimybė gali siekti 100%.“
Ilgalaikės Klimato Tendencijos ir Pasekmės
Ilgalaikis atšilimas vertinamas iš naujausių dešimtmečių stebėjimų ir modelių prognozių artimiems metams. WMO klimato paslaugų direktorius Christopher Hewitt paaiškino, jog egzistuoja įvairių vertinimo būdų ir mokslininkai dar diskutuoja, kuris tiksliausias. Dabartinis Europos Sąjungos Copernicus klimato kaitos tarnybos sutarimas – iki šiol pasaulinė temperatūra kilo apie 1,39°C, o 1,5°C riba gali būti pasiekta jau 2029 m. viduryje ar anksčiau, priklausomai nuo emisijų ir gamtos svyravimų.
Atšilimas viršijantis 2°C tampa realia grėsme
Dar viena neraminanti tendencija – atsiradusi nežymi (1%) tikimybė, jog bent vienais iš ateinančių penkerių metų temperatūra bus daugiau nei 2°C aukštesnė nei priešindustrinės epochos lygis – tai scenarijus, kuris anksčiau buvo laikomas beveik neįmanomu. JK meteorologijos biuro atstovas Adam Scaife tai apibūdina kaip „šokiruojantį“ ir pažymi, kad didesnės temperatūros tikimybė toliau augs, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakos nebus mažinamos. Tai patvirtina ankstesnes prognozes – anksčiau laikytas mažai tikėtinomis, bet dabar vis labiau išsipildo, pasauliui artėjant prie nežinomų klimato ribų.
Didėjantys Poveikiai: Ekstremalūs Orų Reiškiniai ir Ekosistemų Išbalansavimas
Kiekvienas papildomas temperatūros kilimas didina ekstremalių orų reiškinių ir ekosistemų sutrikdymo riziką. Vien pastaraisiais metais pasaulis fiksavo rekordines karščio bangas: Kinijoje termometrai rodė virš 40°C, JAE artėjo prie 52°C, o Pakistane siautė mirtini audros ir karštis. Tuo pat metu katastrofiški potvyniai niokojo Australiją, Prancūziją, Alžyrą, Indiją, Kiniją bei Ganą, o Kanada kovojo su niokojančiais miškų gaisrais.
Garsi klimato mokslininkė Friederike Otto iš Londono imperatoriškojo koledžo esamą atšilimo lygį įvardija kaip „pavojingą“ ir ragina neatidėliotinai nutraukti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šią poziciją palaiko ir Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro ekspertas Davide Faranda: „Mokslas aiškus: vienintelis kelias į saugią ateitį – radikaliai mažinti iškastinio kuro emisijas ir spartinti perėjimą prie švarios energetikos.“
Arkties Atšilimas, Kritulių Pokyčiai ir Regioninės Rizikos
Naujausioje WMO ataskaitoje pabrėžiama, kad per 2025–2029 metus Arkties atšilimas išliks intensyviausias pasaulyje. Numatomas dar spartesnis jūros ledo nykimas, ypač svarbiose Barenco, Beringo ir Ochotsko jūrose, kurios yra esminės planetos klimato pusiausvyrai. Prognozuojami ir kritulių pokyčiai: Pietų Azija taps drėgnesnė, o Sahelis, šiaurinė Europa, Aliaska bei dalis Sibiro patirs daugiau lietaus. Tuo metu Amazonės regionui gresia didesnis sausros pavojus, kas kelia dar daugiau rūpesčių dėl atogrąžų miškų ir biologinės įvairovės.
Išvada
JT klimato ataskaitos perspėjimai aiškiai rodo būtinybę nedelsiant imtis veiksmų, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir spartinant atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą. 1,5°C riba, kadaise laikyta kritine, dabar, nesiimant drastiškų permainų, tampa praktiškai neišvengiama. Neveikimo pasekmės tampa vis akivaizdesnės – vis dažnesni ekstremalūs oro reiškiniai, tirpstantis ledas ir augančios grėsmės gamtai bei žmonių visuomenėms. Mokslinis konsensusas nedviprasmiškas – būtinos neatidėliotinos ir ilgalaikės emisijų ribojimo priemonės, kad išsaugotume planetos klimatą ir užtikrintume gyvybingą ateitį.
Kommentare