4 Minuten
Prarastojo Miesto atradimas: povandeninis stebuklas
Beveik 700 metrų gylyje po Atlanto vandenyno paviršiumi slypi Prarastojo Miesto hidroterminis laukas, laikomas vienu iš įspūdingiausių Žemės povandeninių pasaulio stebuklų. Ši vieta, įkurta ant povandeninio kalno į vakarus nuo Vidurio Atlanto kalvagūbrio, buvo atrasta vandenynų tyrinėtojų 2000 metais. Nuotoliniu būdu valdomos transporto priemonės (ROV) atskleidė įspūdingą karbonatinių kaminų ir sienų reljefą, kurie dirbtinėje šviesoje spindi mistiniu mėlynu atspalviu. Šios konstrukcijos varijuoja nuo nedidelių, grybo formos stulpelių iki didžiulio monolito, vadinamo „Poseidonu“, kylantį net 60 metrų virš jūros dugno.
Geologinis kontekstas ir unikali chemija
Kitaip nei tipiniai hidroterminiai šaltiniai, maitinami vulkanine šiluma, Prarastojo Miesto lauko energijos šaltinis – serpentinacija, cheminė reakcija tarp mantijos uolienų ir jūros vandens giliai po vandenynu. Šis procesas tęsiasi jau mažiausiai 120 000 metų, galbūt net ilgiau, todėl tai yra ilgiausiai egzistuojantis hidroterminis laukas vandenynuose. Mantijai kylant aukštyn ir sąveikaujant su vandeniu, išsiskiria vandenilis, metanas bei kitos ištirpusios dujos.
Išskirtinė Prarastojo Miesto chemija sukuria unikalią gyvąją aplinką. Vietoje energijos gavimo iš saulės šviesos ar vulkaninių šaltinių („juodųjų rūkalių“) šie kaminai sintezuoja gausybę angliavandenilių – pagrindinių gyvybės statybinių blokų – vykstant cheminėms reakcijoms jūros dugne. Tokie procesai gali atskleisti naujų žinių apie gyvybės kilmę Žemėje ir galbūt kitose visatos vietose.
Klestinti ekosistema be šviesos ir deguonies
Gyvybė Prarastojo Miesto hidrotermaliniuose šaltiniuose klesti atrodytų nepalankioje aplinkoje. Kaminų viduje esančius tarpelius ir plyšius apgyvendina įvairių rūšių mikroorganizmai, dauguma kurių gyvena be deguonies. Jie naudoja čia pat gaminamus angliavandenilius kaip energijos šaltinį ir sudaro šio gilaus vandenyno maisto tinklo pagrindą.
Iš hidroterminių šaltinių besiveržiančios dujos gali įkaisti iki 40°C, sukurdamos palankias sąlygas gausybei sraigių ir vėžiagyvių. Nors didesni gyvūnai, tokie kaip jūrų ežiai, unguriai, krevetės ar krabai čia sutinkami retai, jų egzistavimas liudija apie gyvybės prisitaikymą prie ekstremalių sąlygų. Mokslininkai teigia, kad šios ekosistemos tyrimai padeda suprasti gyvybės atsparumą sąlygoms, kurių galėjo būti ankstyvojoje Žemėje.
Moksliniai proveržiai ir svarba astrobiologijai
2024 metais mokslininkai pasiekė reikšmingą laimėjimą – iš Prarastojo Miesto hidroterminio lauko išgręžė nenutrūkstamą 1 268 metrų mantijos uolienos branduolį. Šis unikalus radinys žada suteikti vertingos informacijos apie sąlygas, kurios galėjo paskatinti gyvybės atsiradimą milijardus metų atgal.
Šie atradimai turi poveikį ne tik Žemėje: kaip pažymi mikrobiologas Viljamas Brazeltonas interviu su Smithsonian, hidroterminiai laukai kaip Prarastasis Miestas galėtų egzistuoti ir planetų su vandenynais, kaip Saturno Enceladas ar Jupiterio Europa, paviršiuje. Tokios aplinkos suteikia vilties ieškant gyvybės už Žemės ribų, rodančios, kad gyvybiniai procesai gali prasidėti ten, kur yra vandens ir tinkamos cheminės sąlygos.
Palyginimas su juodaisiais rūkalais ir moksliniai tyrimai
Kiti vandenyno hidroterminiai šaltiniai („juodieji rūkalai“) remiasi vulkanine šiluma ir išskiria geležies bei sieros mineralus, o Prarastojo Miesto šaltiniai gamina iki 100 kartų daugiau vandenilio ir metano. Jų kaminai didesni ir ilgiau gyvuoja, siūlydami nuolatinį energijos šaltinį gyvybei.
Ypač aktyvi lauko zona su „verkiančiais“ šaltiniais – mokslininkų iš Vašingtono universiteto aprašyti karbonatiniai kaminai su gležnomis šakotomis formomis, besitęsiančiomis į šonus lyg pirštai. Tokio sudėtingumo geologija suteikia galimybę stebėti senovinius hidroterminius procesus ir ekosistemų raidą.
Saugomumo iššūkiai ir apsaugos svarba
Prarastojo Miesto mokslinė ir ekologinė svarba pritraukia ne tik mokslininkus, bet ir komercinius interesus. 2018 m. Lenkija įgijo teisę tirti jūros dugno gavybą aplink šį regioną. Nors kasinėjimas pačiame hidrotermaliniame lauke draudžiamas, aplinkinių teritorijų trikdymas gali nepataisomai paveikti šią retą ekosistemą. Mokslininkai įspėja, jog mineralų kasybos metu susidarančios drumzlės ar išmetamos medžiagos gali sutrikdyti subtilų laukų balansą.
Dėl to mokslo bendruomenė vis garsiau ragina Prarastojo Miesto hidroterminį lauką pripažinti UNESCO Pasaulio paveldo objektu, kad būtų išsaugota jo mokslinė, ekologinė ir natūrali vertė ateities kartoms prieš įvykstant negrįžtamiems pokyčiams.
Išvada
Prarastojo Miesto hidroterminis laukas liudija gyvybės atsparumą ir dinamiškas jėgas, formuojančias paslaptingiausias Žemės gelmes. Unikali cheminė sudėtis, klestinčios ekstremofilų bendrijos ir reikšmingos užuominos apie gyvybės pradžią daro šią vietą neįkainojamu mokslo objektu ir primena mūsų atsakomybę ją apsaugoti. Tobulėjant tyrimų technologijoms, Prarastasis Miestas išlieka pagrindinis raktas suprasti, kaip gyvybė prisitaiko tiek Žemėje, tiek galimuose vandenynų pasauliuose už mūsų planetos ribų.
Kommentare