4 Minuten
Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, įskaitant beveik 10% australų, renkasi glitimo neturinčią mitybą. Tokia dieta reiškia, kad iš valgiaraščio pašalinami produktai, kuriuose yra glitimo – baltymo, natūraliai esančio kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Kai kurie žmonės glitimo atsisako dėl sveikatos ar gyvenimo būdo paskatų, tačiau kiti tai daro reaguodami į sveikatos problemas ar nemalonius simptomus po glitimo turinčių produktų vartojimo. Esminis klausimas: kuo skiriasi glitimo netoleravimas ir celiakija, ir kodėl svarbu tinkamai nustatyti diagnozę?
Celiakija: autoimuninė liga ir jos pasekmės
Celiakija – tai lėtinė autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai puola paties žmogaus ląsteles, pažeisdama plonosios žarnos gleivinę reaguojant į glitimo poveikį. Tokia imuninė reakcija sukelia uždegimą ir pažeidžia gaurelius – smulkius, pirštų formos išsišakojimus, atsakingus už maistinių medžiagų įsisavinimą. Dėl to sergantieji celiakija patiria įvairius virškinimo sistemos sutrikimus: viduriavimą, pilvo pūtimą, skausmą, pykinimą ar padidėjusį dujų kaupimąsi. Be virškinimo simptomų, celiakija gali pasireikšti ir nevirškinimo pobūdžio požymiais: nuolatiniu nuovargiu, sąnarių skausmais, galvos skausmais, „miglos galvoje“ jausmu, herpetiforminiu dermatitu (stipriai niežtinčia odos išbėrimu) ar net neurologiniais sutrikimais. Negydant celiakijos, žarnos pažeidimai gali sukelti mitybos nepakankamumą, osteoporozę (kaulų tankio sumažėjimą) ir yra siejami su tokiomis ligomis kaip epilepsija ar demencija. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad celiakija serga maždaug 1 iš 70 australų, tačiau liga dažnai lieka nediagnozuota – tik apie 20% atvejų yra oficialiai patvirtinami.
Celiakijos diagnostika
Tiksli diagnozė yra labai svarbi, prieš pradedant laikytis glitimo neturinčios dietos. Gydytojai dažniausiai atlieka serologinius kraujo tyrimus, kurie nustato specifinius glitimui jautrius antikūnus. Jei rezultatai rodo galimą celiakiją, gali būti atliekama plonosios žarnos biopsija (per endoskopinį tyrimą), kad būtų patvirtintas gaurelių pažeidimas. Kai kuriais atvejais, papildomai atliekama kapsulinė endoskopija (praryjama maža kamera), siekiant detaliau apžiūrėti žarnų gleivinę. Svarbu: pacientai tiriamieji laikotarpiu turi toliau vartoti glitimo, nes ankstyvas jo atsisakymas gali iškreipti tyrimų rezultatus.
Glitimo netoleravimas (ne celiakinis glitimo jautrumas): savita būklė
Glitimo netoleravimas arba ne celiakinis glitimo jautrumas apima asmenis, kurie patiria tokius pačius ar panašius simptomus kaip sergantieji celiakija, tačiau jų organizme nepasireiškia autoimuninė reakcija ir nėra ilgalaikio žarnos pažeidimo. Dažniausiai minimi požymiai: virškinimo diskomfortas, galvos skausmai, nuovargis, nuotaikos svyravimai. Manoma, kad apie 1% australų patiria glitimo netoleravimą, tačiau tik apie 12% iš jų turi oficialią gydytojo diagnozę.
Diagnozavimo kelias
Glitimo netoleravimo diagnostika yra išskyrimo procesas. Gydytojai pirmiausia pašalina galimą celiakiją ir kviečių alergiją. Jei šios ligos nepasitvirtina, gali būti rekomenduojamas medikų prižiūrimas glitimo neturinčios dietos bandymas, siekiant įvertinti simptomų pagerėjimą. Galutinis patvirtinimas dažniausiai galimas tik atlikus dvigubai aklą placebu kontroliuojamą glitimo provokacijos bandymą – tai sudėtingas ir retai atliekamas tyrimas, trunka kelias savaites ir stebi simptomų pasireiškimą vartojant glitimą ir placebo. Dėl tokios tyrimų sudėtingumo daug žmonių patys pasirenka vengti glitimo be oficialios diagnozės.
Jautrumas ir rizikos: celiakija prieš glitimo netoleravimą
Skirtumas tarp celiakijos ir glitimo netoleravimo yra itin svarbus. Sergantieji celiakija yra labai jautrūs – net labai maža glitimo dozė (vos 50 mg per parą, kas sudaro apie 1/100 viso pilno kvietinės duonos riekelei) gali sukelti stiprų žarnos uždegimą. Tai reiškia, jog būtina visą gyvenimą griežtai laikytis glitimo neturinčios mitybos ir saugotis kryžminės taršos (pvz., naudoti atskirus virtuvės indus, prietaisus). Tuo tarpu glitimo netoleruojantys asmenys gali laikinai pajusti simptomus pavartojus mažą kiekį glitimo, tačiau ilgalaikių žarnos pažeidimų ar mitybos nepakankamumo jiems nekyla. Visgi kiekvieno žmogaus jautrumo lygis gali būti individualus.
Ar verta atsisakyti glitimo, jei neturite simptomų?
Daugumai žmonių, neturinčių celiakijos ar glitimo netoleravimo, nerekomenduojama be priežasties atsisakyti glitimo. Glitimo turinčios grūdinės kultūros yra puikus skaidulų, B grupės vitaminų, folio rūgšties ir geležies šaltinis. Jų pašalinimas be medicininės būtinybės gali didinti tam tikrų maisto medžiagų trūkumų riziką ir lemti nesubalansuotą mitybą. Be to, pramoniniu būdu gaminami produktai be glitimo dažnai būna brangesni, juose gali būti daugiau cukraus, druskos ar riebalų, siekiant pagerinti skonį bei tekstūrą. Dėl šių priežasčių prieš keisdami mitybą rekomenduojama pasitarti su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu, pavyzdžiui, akredituotu dietologu, kuris padės užtikrinti visavertę mitybą.
Kaip atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos?
Žmonės, pajutę tokius simptomus kaip pilvo pūtimas, padažnėję ar sulėtėję tuštinimasis, pilvo skausmai, nuovargis, galvos ar sąnarių skausmai, turėtų kreiptis į gydytoją dar prieš pradėdami laikytis glitimo neturinčios dietos. Savarankiškai diagnozuojant ir keičiant mitybą, gali būti sunkiau vėliau atlikti tikslius tyrimus arba užmaskuoti tikrąją sveikatos problemą, taip pat rizikuojama susidurti su mitybos trūkumais. Siekiant tikslios diagnostikos ir rekomendacijų, verta kreiptis į šeimos gydytoją, gastroenterologą ar akredituotą dietologą. Tokios nacionalinės organizacijos kaip Dietitians Australia teikia profesionalų paieškos sistemas.
Išvada
Tinkamas celiakijos ir glitimo netoleravimo atskyrimas labai svarbus siekiant gerų sveikatos rezultatų ir tinkamų mitybos pasirinkimų. Abi būklės turi panašių simptomų, tačiau tik celiakija sukelia rimtą autoimuninį žarnos pažeidimą ir reikalauja viso gyvenimo glitimo vengimo. Glitimo netoleravimas, nors ir nemalonus, nelemia nuolatinių žarnos pakitimų. Be simptomų ar rizikos veiksnių, nebūtina riboti glitimo – nepagrįsti dietos apribojimai gali neigiamai paveikti mitybos kokybę. Evoliucionuojant moksliniams žinioms apie glitimo sukeliamus sutrikimus, vis svarbiau laikytis moksliškai pagrįstų patarimų ir kreiptis į specialistus. Augant susidomėjimui žarnyno sveikata, verta mokytis atskirti faktus nuo tendencijų – tai svarbiausias žingsnis siekiant optimalios savijautos.
Kommentare