3 Minuten
Neandertaliečių ir ankstyvųjų žmonių gyvenimo trukmės supratimas
Šiuolaikiniai žmonės vis dažniau peržengia biologines ilgaamžiškumo ribas, o gyvenimo trukmė nuolat ilgėja dėl medicinos pažangos ir gerėjančios gyvenimo kokybės. Tačiau evoliucijos mastu, visai neseniai mūsų protėviai, tarp jų – ir neandertaliečiai, gyveno kur kas trumpiau. Neandertaliečiai išnyko prieš daugiau nei 40 000 metų, tačiau jų DNR pėdsakų aptinkama ir šiandieninių žmonių genome, rodančių gilų genetinį ryšį. Šis išlikęs ryšys kelia įdomų klausimą: kiek iš tikrųjų gyveno neandertaliečiai?
DNR metilinimas: Senovinių gyvenimo trukmės įvertinimų atrakinimas
Kadangi prieš dešimtis tūkstančių metų nebuvo jokių rašytinių šaltinių ar mirties liudijimų, mokslininkai ėmėsi pažangių genetinių ir epigenetinių metodų, kad atsakytų į šį klausimą. 2019 m. Australijos Sandraugos mokslinių pramoninių tyrimų organizacijos (CSIRO) tyrimas siekė įvertinti išnykusių žmonių rūšių vidutinę gyvenimo trukmę, tiriant jų genomus.
Tyrimo vadovas dr. Benas Mayne'as aiškina: „Turėdami prieigą prie rūšies genomikos sekos, galime numatyti gyvenimo trukmę tyrinėdami vadinamąjį DNR metilinimą.“ DNR metilinimas yra epigenetinis pokytis – tai modifikacija, daranti įtaką genų raiškai nekeisdama pačios DNR sekos. Šie pokyčiai dažnai vyksta genomo regionuose, vadinamuose CpG vietomis, o jų metilinimo raštai ir tankis tam tikrose srityse siejami su gyvenimo trukme tarp žinduolių rūšių.
Prognozinio gyvenimo trukmės laikrodžio pristatymas
Remdamiesi šiais duomenimis, mokslininkai sukūrė vadinamąjį „prognozinį gyvenimo trukmės laikrodį“. Šis metodas analizuoja metilinimo modelius per visą genomą, kad apskaičiuotų skirtingų rūšių maksimalią gyvenimo trukmę. Pritaikius šį įrankį neandertaliečių DNR, paaiškėjo, kad vidutinė jų gyvenimo trukmė buvo apie 37,8 metų.
Denisoviečiai, šiuolaikiniai žmonės ir genetinės ribos
Prognozinio gyvenimo trukmės laikrodžio metodas panašius rezultatus parodė ir analizuojant denisoviečių – dar vienos išnykusios žmonių rūšies – genomą. Nors mažiau nei 38 metų gyvenimas šiandien gali atrodyti trumpas, genetiniai įrodymai rodo, kad tiek neandertaliečiams, tiek denisoviečiams to užteko subręsti, susilaukti palikuonių, o denisoviečių atveju – ir kryžmintis su anatominiu požiūriu šiuolaikiniais žmonėmis.
Įdomu tai, kad taikant tą patį modelį senoviniams Homo sapiens, vidutinė genetiškai nulemta maksimali gyvenimo trukmė buvo apie 38 metus – beveik tokia pati kaip ir mūsų išnykusių giminaičių. Daugelį tai stebina ir pabrėžia svarbią įžvalgą: genetika lemia tik vieną gyvenimo trukmės ribą.
Medicinos ir visuomenės vaidmuo žmonių ilgaamžiškume
Tyrėjai pabrėžia, kad nepaprasti žmonių gyvenimo trukmės šuoliai per pastaruosius šimtmečius daugiausia priklauso nuo medicinos pažangos, geresnės mitybos ir pagerėjusių gyvenimo sąlygų. Pasak dr. Mayne'o ir kolegų, priešistoriniais laikais neandertaliečiai, denisoviečiai ir ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės tikriausiai gyveno panašiai trumpai. Žmonės pradėjo nuosekliai ilgamžiau gyventi tik atsiradus sveikatos apsaugai, sanitarijai ir mokslo naujovėms.
Šiandien žmonės gyvena ilgiau nei bet kada per visą žmonijos istoriją. Pavyzdžiui, JAV per ateinančius tris dešimtmečius šimtamečių – žmonių, kuriems 100 ir daugiau metų – skaičius greičiausiai padidės net keturis kartus. Ši tendencija rodo, kad žmonija ir toliau sėkmingai įveikia biologines ir aplinkos kliūtis ilgaamžiškumui.
Išvada
Tirdami senovinius genus ir pasitelkdami epigenetikos pažangą, mokslininkai atskleidė tikėtiną neandertaliečių, denisoviečių ir ankstyvųjų žmonių gyvenimo trukmę. Nors mūsų genetika kažkada ribojo vidutinę gyvenimo trukmę iki maždaug 40 metų, medicinos bei visuomenės progresas atvėrė naujas ilgaamžiškumo galimybes. Šis tyrimas ne tik suteikia daugiau žinių apie žmogaus evoliuciją ir ilgaamžiškumą, bet ir pabrėžia mokslo svarbą formuojant žmonijos sveikatos ir gyvenimo trukmės ateitį.
Kommentare