Mokslininkai stebi milžinišką Saulės koroninės skylės poveikį Žemei

Mokslininkai stebi milžinišką Saulės koroninės skylės poveikį Žemei

Saulės išorinėje atmosferoje neseniai susiformavo didžiulė koroninė skylė, kuri išskiria didelio greičio Saulės vėją tiesiai Žemės kryptimi. Šį Saulės reiškinį aktyviai stebi JAV Nacionalinio vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminės oro prognozės centras. Prognozuojama, kad nuo birželio 14 dienos ši situacija sukels vidutinio stiprumo (G2 lygio) geomagnetinę audrą.

Kas yra koroninės skylės ir kodėl jos svarbios?

Koroninės skylės – tai vietos ant Saulės paviršiaus, kur magnetinio lauko linijos atsiveria į kosmosą, vietoj to, kad grįžtų atgal į Saulę. Tokiose vietovėse Saulės magnetinis poveikis susilpnėja, todėl įkrovos dalelės, vadinamos Saulės vėju, gali ištrūkti itin dideliu greičiu. Šis reiškinys yra natūrali 11 metų trukmės Saulės veiklos ciklo dalis, tačiau jis daro didelį poveikį Žemėje stebimam kosminiam orui.

Atėjus greitaeigiui Saulės vėjui iki mūsų planetos, dalis šių įkrautų dalelių sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku. Dalelės keliauja išilgai magnetinių laukų linijų poliariniams regionams, kur patenka į viršutinius atmosferos sluoksnius ir susiduria su atmosferos dujomis. Šių susidūrimų metu atsiranda ryškios auroros, dar vadinamos šiaurės (aurora borealis) ir pietų (aurora australis) pašvaistėmis. Tokie šviesos reginiai ypač sustiprėja geomagnetinių audrų, tokių kaip artėjanti G2 klasės audra, metu.

Geomagnetinės audros: kas yra G2 lygio įvykis?

Geomagnetinės audros klasifikuojamos nuo G1 (nedidelė) iki G5 (ekstremali). Dabartinė prognozuojama audra pasieks G2 lygį, reiškiantį vidutinį aktyvumą. Nors šio lygio audros žmogui nėra pavojingos, jos gali priversti atlikti smulkius palydovų sistemos koregavimus ir trumpam sutrikdyti aukšto dažnio radijo ryšį. Tačiau įspūdingiausias poveikis – padidėjusi tikimybė pamatyti pašvaistes už įprastų poliarinių zonų ribų, net iki 55 laipsnių šiaurės ir pietų platumos.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad artėjant vasaros saulėgrįžai šiauriniame pusrutulyje, trumpos naktys gali šiek tiek sumažinti pašvaisčių stebėjimo galimybes. Kosminio oro ekspertė dr. Tamitha Skov pastebi: „Artėjame prie Saulės aktyvumo maksimumo – laikotarpio, kuris dangų stebintiems žmonėms dovanoja dažnas ir ryškias pašvaistes.“

Ateities perspektyvos: Saulės aktyvumas ir pašvaisčių stebėjimo galimybės

Saulės aktyvumo maksimumo metu, kuris yra aktyviausia 11 metų ciklo fazė, ir toliau fiksuojami dažni koroninių skylių bei reikšmingų Saulės audrų reiškiniai. Tobulėjant palydovine stebėsenai ir kosminio oro prognozavimo sistemoms, mokslininkai vis tiksliau įspėja visuomenę apie padidėjusį geomagnetinį aktyvumą. Tai suteikia entuziastams daugiau galimybių stebėti išskirtinius gamtos reiškinius ir prisideda prie gilėjančio mūsų Saulės ir Žemės sąveikų supratimo.

Išvada

Didelės koroninės skylės susidarymas Saulėje išryškina stiprias dinamiškas sąveikas mūsų Saulės sistemoje, galinčias leisti stebėti ryškius efektus Žemėje. Nors ši vidutinė geomagnetinė audra nesukelia grėsmės kasdieniam gyvenimui, ji suteikia retą progą džiaugtis pašvaisčių reginiais ir plečia mokslinį suvokimą apie kosminio oro reiškinius. Saulės aktyvumo maksimumui tęsiantis, tokių įvykių stebėjimas tampa ir iššūkiu, ir įkvėpimu – nuo palydovų inžinierių pastangų apsaugoti įrangą iki gyventojų, besimėgaujančių įspūdingais gamtos šviesos spektakliais.