4 Minuten
Atveriant Marso paslaptis: Jezero Monas dėmesio centre
Marsas, garsėjantis įspūdingais krateriais, giliais slėniais ir neįprasta geologija, nuolat žavi mokslininkus, ieškančius užuominų apie senovės planetos praeitį. Naujausi tyrimai rodo, kad anksčiau nepastebėtas kalnas Jezero kraterio pakraštyje – vienoje iš daugiausiai tirtų Marso vietovių – galbūt iš tikrųjų yra snaudžiantis ugnikalnis, ilgą laiką buvęs nepastebėtas. Šis atradimas suteikia itin svarbių žinių apie Raudonosios planetos geologinę raidą ir tolesnes senovinio Marso gyvenimo paieškas.
Mokslinis kontekstas: Marso ugnikalnių veiklos paieškos
Nuo ankstyvųjų Marso tyrimų laikų planetos geologai daug dėmesio skyrė Jezero krateriui – buvusio ežero vietai, kuri išsiskiria savo unikaliu reljefu ir moksline verte. Šis regionas tapo itin reikšmingas 2021-aisiais, kai NASA „Perseverance“ marsaeigis leidosi į kraterį, siekdamas aptikti gyvybės pėdsakų ir surinkti akmens mėginius vėlesnei analizei. Visgi Jezero Monas – kalnas kraterio pakraščiuose – iki šiol liko menkai ištirtas.
Ilgus metus buvo diskutuojama apie tikrąją Jezero Mono prigimtį. Džordžijos Technologijos instituto planetos geologas profesorius Jamesas Wray‘us dar 2007 m. jau spėjo, kad šis kalnas gali būti vulkaninio kilmės, peržiūrėjęs senas, žemos raiškos nuotraukas. Tačiau aiškių įrodymų ilgą laiką trūko, nes pagrindinis dėmesys Jezero regione buvo skiriamas ežero dugno ir vandens istorijos tyrimams.
Lūžio taškas: duomenys iš Marso marsaeigių ir palydovų
Esminis proveržis įvyko, kai „Perseverance“ pradėjo tyrinėti kraterį. Nors buvo tikėtasi rasti nuosėdinio akmens – kaip ankstesnio ežero baseine – marsaeigis aptiko, jog didžioji kraterio dugno dalis sudaryta iš magminių, t. y. vulkaninių uolienų. Tai paskatino iš naujo svarstyti, ar Jezero Monas galėtų būti šių uolienų šaltinis ir paskatino išsamesnius tyrimus dėl jo kilmės.
Profesoriumi Wray kartu su pagrindine autore Sara Cuevas-Quiñones iš Brauno universiteto bei tarptautine mokslininkų komanda pasitelkė įvairių misijų – „Mars Odyssey“, „Mars Reconnaissance Orbiter“, „ExoMars Trace Gas Orbiter“ ir paties „Perseverance“ – duomenis. Išsami nuotolinio stebėjimo analizė leido detaliai apibūdinti Jezero Moną ir lyginti jo bruožus su žinomais Marsų bei Žemės ugnikalniais.
Vulkaninės kilmės ženklai: forma ir medžiagos įrodymai
Tyrėjai nustatė kelis vulkaninės veiklos požymius. Jezero Monas savo dydžiu ir forma primena kitus Marso ugnikalnius, tokius kaip Zephyria Tholus ar Apollinaris Tholus, bei analogą Žemėje – Sidlio kalną Antarktidoje. Ypač įdomu, kad kalno paviršiuje beveik nėra smūginių kraterių ir jis sunkiai išlaiko šilumą, todėl manoma, kad paviršių dengia vulkaninės pelenai. Be to, šiaurės vakariniame šlaite matyti senovės lavos tėkmės žymių, kurios paaiškintų magmines uolienas, rastas „Perseverance“ misijos metu.
Kaip pažymi profesorius Wray: „Jei vienoje iš labiausiai tirtų Marso vietų tik dabar atpažįstame ugnikalnį, galima manyti, kad Marse dar laukia daugybė neatrastų vulkaninių darinių.“
Reikšmė Marso tyrimams ir gyvybės paieškoms
Jei paaiškės, kad Jezero Monas iš tiesų vulkaninis, jo artumas prie buvusio ežero dugno stipriai keistų mūsų supratimą apie galimas sąlygas gyvybei. Žemėje vandens ir vulkaninės šilumos sąveika – hidroterminė veikla – sukuria gyvenimui palankias aplinkas net ekstremaliomis sąlygomis. Vulkanas šalia senovės Marso ežero galėjo lemti, kad ir čia veikė hidroterminės sistemos, kurios prieš milijardus metų galėjo sudaryt gyvybei palankias sąlygas.
Tyrimas, paskelbtas gegužę žurnale Communications Earth & Environment, pateikia vienus aiškiausių įrodymų apie praeityje vykusią vulkaninę veiklą Jezero krateryje. Tačiau norint galutinai patvirtinti Jezero Mono kilmę ir vulkaninės veiklos laiką, būtina tiesiogiai ištirti uolienų mėginius.
Mėginių grąžinimo misijų svarba ir ateities perspektyvos
„Perseverance“ jau surinko Marso akmenų ir grunto mėginius iš sričių, kurias paveikė Jezero Monas. Mokslininkai tikisi, kad grįžę į Žemę jie galės tiksliai nustatyti šių medžiagų amžių ir vulkaninės veiklos laiką naudojant radioizotopinį datavimą. Tačiau šių mėginių pargabenimas – sudėtinga užduotis.
Šiuo metu NASA ir tarptautiniai partneriai svarsto dvi galimas Marso mėginių grąžinimo (MSR) misijos strategijas. Šios programos tikslas – perduoti „Perseverance“ surinktus Marso mėginius laboratorijoms Žemėje, kur būtų galima atlikti išsamius tyrimus, neįmanomus nuotoliniu būdu. Tačiau JAV 2026 metų federalinio biudžeto projektas kelia grėsmę misijos įgyvendinimui, nes lėšos gali būti nukreiptos kitoms Marso tyrimo sritims, ypač žmonių misijoms.
Nepaisant šių neapibrėžtumų, profesorius Wray išlieka optimistiškas: „Jei šie mėginiai pasieks Žemę, jų analizė gali atverti visiškai naujas galimybes ir iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie Marso geologiją,“ – pabrėžia jis.
Išvados
Faktas, kad Jezero Monas gali būti užmaskuotas ugnikalnis, iš esmės keičia mūsų žinias apie Marso geologinę istoriją ir parodo, kiek daug dar neatskleista apie Raudonosios planetos paviršių bei gyvenimui tinkamas sąlygas. „Perseverance“ misijai tęsiantis ir laukiant galimų Marso mėginių grąžinimo, Jezero kraterio bei jo paslaptingo kalno tyrimai išlieka viena prioritetinių mokslinių krypčių. Šie darbai ne tik gilina mūsų supratimą apie planetos vulkanizmą, bet ir priartina žmoniją prie esminių klausimų apie gyvybės kilmę bei pasiskirstymą Saulės sistemoje sprendimų.
Kommentare