4 Minuten
Rio Grande Pakilimo paslapčių atskleidimas: Senovinė sala po Atlanto vandenynu
Giliai po Atlanto vandenynu, maždaug už 1200 kilometrų nuo Brazilijos krantų, mokslininkai aptiko atradimą, kuris pritraukė tarptautinės mokslininkų ir išteklių pramonės dėmesį. Ši jūros dugno plokštuma, vadinama Rio Grande Pakilimu (angl. Rio Grande Rise), atskleidė įrodymų, kad prieš milijonus metų čia žaliavo atogrąžų sala – o dabar ši pakiluma slepia gausybę retųjų žemių elementų, svarbių modernioms technologijoms.
Geologinis kontekstas: nuo ugnikalnių grandinės iki pradingusios salos
Rio Grande Pakilimo geologinė istorija siekia maždaug 80 milijonų metų – vėlyvąjį kreidos periodą. Jis susiformavo kaip po vandeniu esančių vulkaninių kalnų grandinė dėl aktyvios vulkaninės veiklos. Laikui bėgant, tektoninių plokščių judėjimas ir vulkaninių uolienų svoris nuleido plokštumą žemyn, užkasant ją Atlanto dugne. Nors ši teritorija žinoma jūros dugno tyrinėtojams, naujausi tyrimai pateikė netikėtumų – ji buvo ir sala, ir potenciali itin retų mineralų saugykla.
2018 metų proveržis: Užuominos jūros dugno nuosėdose
2018-aisiais Brazilijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkų komanda ištyrė Rio Grande Pakilimo vakarinėje dalyje rastus uolienų atodangas, kurios akivaizdžiai skyrėsi nuo įprastų jūros dugno uolienų. Šiose atodangose aptikti lavos sluoksniai ir raudonojo molio juostos, panašios į sausumos dirvožemius, paskatino nuodugnesnius tyrimus. Dr. Bramley Murtonas, jūrų geologas iš Jungtinės Karalystės Nacionalinio okeanografijos centro, pažymėjo: “Jūros dugne raudono molio tiesiog nerandama. Jo sluoksniai priminė tropikų dirvožemius.”
Raudonasis molis ir eoceno epocha: prarastos salos įrodymai
2023 m. žurnale Scientific Reports paskelbti rezultatai pateikė tvirtų įrodymų, kad dalis Rio Grande Pakilimo buvo virš jūros lygio eoceno epochoje, maždaug prieš 44–47 milijonus metų. Raudonojo molio buvimas tarp senųjų lavos sluoksnių rodo, kad anksčiau šioje vietoje augo vešli tropinė augmenija ir egzistavo sausumos gyvybė, kol galiausiai, vykstant geologiniams procesams, sala nugrimzdo į vandenyną.
Dr. Priyeshu Srivastava iš Indijos geomagnetizmo instituto komentavo: „Įsivaizduokite vešlią tropinę salą, grimztančią į bangas ir nugrimztančią laike. Tai ir atradome.“ Raudono molio cheminė sudėtis, ypač jo gausa kaolinito, hematito ir geotito, labai panaši į šiandieninių Brazilijos tropinių dirvožemių sudėtį. Pasak tyrimo bendraautoriaus Dr. Luigi Jovane iš San Paulo Universiteto, „šie raudonieji moliai chemine bei mineralogine sudėtimi identiški Brazilijos terra roxa dirvožemiui.“
Klimato užuominos ir geologinė reikšmė
Raudonasis molis, pasižymintis aukštu cheminės irimo rodikliu (CIA vertė – 93), parodo, kad po vulkaninės veiklos regioną ilgą laiką paveikė intensyvūs atmosferos veiksniai. Dr. Srivastava akcentavo, kad „raudonasis molis galėjo susiformuoti tik veikiant intensyviam cheminiam dūlėjimui, kai Rio Grande Pakilimas buvo virš jūros lygio“. Šis atradimas praplečia mūsų žinias apie regiono paleoklimatą ir galimą Atlanto paukščių migracijos maršrutą tarp Pietų Amerikos ir Afrikos, kai šioje vietovėje dar buvo sala.
Strateginė vertė: Retųjų žemių elementai ir pasaulinės tiekimo grandinės
Rio Grande Pakilimas, be geologinės ir paleoklimato svarbos, yra vertingas dėl jo feromangano plutose gausiai susikaupusių retųjų žemių elementų ir metalų, tokių kaip kobaltas, nikelis bei ličio. Jie būtini ličio jonų baterijų (naudojamų elektromobiliuose, atsinaujinančioje energetikoje, vėjo ir saulės technologijose) gamybai. Šių žaliavų prieinamumas tiesiogiai siejasi su pasauliniu perėjimu prie tvarios energetikos ir žaliųjų technologijų.
Ypatingai išskirtinis šio regiono bruožas – labai didelė retųjų žemių elementų, įskaitant itrių (naudojamą aviacijos lydiniuose, lazeriuose, LED apšvietime, superlaidininkuose ir aukštos kokybės fotoobjektyvų gamyboje), koncentracija. Kadangi šalys varžosi dėl stabilių šių išteklių šaltinių, Rio Grande Pakilimas gali pakeisti pasaulinę retųjų žemių elementų tiekimo pusiausvyrą.
Geopolitiniai neaiškumai ir žemyno pretenzijos
Vis dėlto atradimas kelia sudėtingų klausimų dėl nuosavybės ir išteklių valdymo. Kadangi Rio Grande Pakilimas yra tarptautiniuose vandenyse – už 200 jūrmylių nuo bet kurios valstybės ekonominės zonos, pagal Jungtinių Tautų jūros teisės konvenciją – nė viena šalis neturi vienareikšmiškų išteklių teisių. „Salo buvimas gali patvirtinti jos buvusį ryšį su žemynu“, – pastebėjo dr. Jovane, tikėdamasis, kad Brazilija, remdamasi naujais geologiniais duomenimis, galėtų pagrįsti savo pretenzijas.
Brazilijos valdžia aktyviai siekia sustiprinti teisines galimybes kontroliuoti šią teritoriją tiek ekonominės plėtros, tiek išteklių apsaugos tikslais. Tokios pretenzijos, visgi, gali apsunkinti situaciją aplinkosaugos srityje ir gilinti diskusijas tarp tarptautinės jūrų bendruomenės bei globalių rinkos dalyvių.
Lenktynės dėl retųjų žemių elementų ir pasaulinės technologijų tiekimo grandinės
Retųjų žemių elementų strateginė svarba nuolat auga. Aukštųjų technologijų, gynybos, atsinaujinančios energijos ir elektronikos pramonei būtinas nuolatinis jų prieinamumas. Šiuo metu būtent Kinija dominuoja retųjų žemių rinkoje (išgauna apie 70 %, rafinuoja virš 85 %, o apdirba iki 90 % žaliavų į magnetus ir lydinius). Todėl bet kokios naujos atsargos už jos ribų yra atidžiai stebimos tiek pramonės lyderių, tiek politikos formuotojų.
Įtampa išaugo balandį, kai Kinija paskelbė apie naujus retųjų žemių, tarp jų ir itriaus, eksporto apribojimus. Susidariusi pasaulinė pasiūlos stoka dar labiau išryškino tokius alternatyvius šaltinius kaip Rio Grande Pakilimas, keliančius papildomus teisinius ir aplinkosauginius iššūkius dėl giliavandenių išteklių gavybos.
Išvada
Atsitiktinis senovinės salos atradimas po vandenynu ne tik pakeičia mūsų supratimą apie Žemės geologinę raidą, bet ir atskleidžia naujus geopolitinius bei technologinius iššūkius. Rio Grande Pakilimas, kažkada buvęs tropine sala, dabar yra lemiamų mineralų saugykla. Tai puikus pavyzdys, kokių galimybių ir iššūkių atveria vandenynų išteklių tyrinėjimas XXI amžiuje. Jėgų perskirstymas retųjų žemių rinkoje dar tik įsibėgėja, tačiau iškastų išteklių panaudojimas turės būti derinamas su atsakinga aplinkosauga. Nepaisant dabartinės Kinijos hegemonijos, tokie atradimai kaip šis ateityje gali pakeisti pasaulio žaliavų saugumo pusiausvyrą.
Kommentare