3 Minuten
Neįprastas gamtos reiškinys patraukė pasaulio žiniasklaidos dėmesį, kai žvejys prie Kanados krantų užfiksavo retą, juodos spalvos ledkalnį, dreifuojantį Labradoro jūroje. Virusiniu tapęs vaizdo įrašas, kurį gegužės viduryje nufilmavo Hallur Antoniussen iš tralerio „Saputi“, parodė ledkalnį, pasižymintį išskirtinai tamsia, beveik suodžių spalva. Šis reiškinys ryškiai kontrastuoja su įprastais blyškiai mėlynais ar baltais ledo dariniais, matomais poliariniuose regionuose. „Esu matęs ledkalnių, užriedančių ant krantų su įstrigusiais akmenimis, bet šis – kitoks. Ne tik juodas, bet ir beveik deimanto formos“, – sakė Antoniussenas interviu su CBC radiju.
Ledo Kalnų Spalvų Paslaptis
Dažniausiai ledkalniai siejami su nepriekaištinga balta ar šviesiai mėlyna spalva, plūduriuojančia šaltuose Atlanto ar poliarinių vandenynų vandenyse. Toks įspūdis susidaro dėl šviesos išsklaidymo oro burbuliukuose, kurių gausu ką tik susiformavusiame lede. Ledkalniui senstant, slėgis išspaudžia oro kišenes, todėl ledas tampa skaidresnis, labiau primena stiklą. Tokiu atveju šviesa įsiskverbia giliau, sugeria raudonuosius spindulius ir išsklaido mėlynus, paaiškindama išraiškingai mėlyną senovinio ledo atspalvį.
Visgi ledo kalnai gali būti labai įvairių spalvų, priklausomai nuo jų kilmės ir įstrigusių medžiagų sudėties. Pavyzdžiui, žali ledkalniai įgyja atspalvį nuo geležies oksido, kuris geltonuoja, o susimaišęs su natūraliai mėlynu ledu sukuria ryškiai žalią spalvą. Ypač reti juodi ar tamsiai pilki ledkalniai susidaro, kai jų viduje įstringa tamsūs nuosėdiniai sluoksniai, vulkaniniai pelenai ar kita uoliena formavimosi metu arba kai ledas slysta per akmenuotą gruntą. Kai kurie tamsūs ledo kalnai susiformuoja, kai ledynų ledas apvirsta ar susiduria su akmeninga pakrante, surinkdamas dėmes iš įvairių nuosėdų.
Kaip Atsiranda Juodi Ledkalniai?
Išskirtinai tamsus ledkalnis, užfiksuotas Antoniusseno, ypač domina tyrėjus, nes jo spalva neįprastai vientisa ir sodri. Kanados Memorialo universiteto glaciologas dr. Levas Tarasovas teigia, kad galimas paaiškinimas – ledkalnis atskilo nuo ledyno, kuris per ilgą kelionę sausuma prisirinko daug teršalų ir uolienų. Judėdami link jūros, ledynai veikia kaip natūralūs transporteriai, malantys akmenis, dirvožemį ir įterpiantys šias medžiagas gilyn į ledą. Pasak Tarasovo, nedideli tokių nuosėdų gabalėliai kartais sutinkami Grenlandijoje, tačiau nuoseklus ir gilus tamsumas rodo, kad šis ledo kalnas labai senas – galimai susiformavo prieš 1 000–100 000 metų.
Kita mokslinė hipotezė sieja tamsią ledo kalnų spalvą su vulkanine veikla. Dideli išsiveržimai gali paskleisti gausybę suodžių ant ledynų, kurie vėliau įšąla ir atsiskleidžia ledkalniui nukrypus į jūrą. Kai kurie mokslininkai mano, kad panašiasi spalvai galėjo įtakoti ir meteoritų palikti nuosėdiniai sluoksniai, tačiau konkrečiu šiuo atveju tiesioginių įrodymų nėra.
Kodėl Šis Atradinys Svarbus?
Šio unikalaus juodo ledkalnio aptikimas atveria naujas galimybes glaciologams ir klimato kaitos tyrėjams gilinti žinias apie ledkalnių susiformavimą, raidą ir sąveiką su Žemės geologiniais procesais. Analizuodami tokių ledo kalnų atsiradimo mechanizmus, mokslininkai gali tiksliau stebėti klimato pokyčius poliariniuose regionuose, atsekti senovinio ledo trajektorijas ir atkurti istorinius vulkaninius ar meteoritų įvykus. Vis dėlto, tiesioginių pavyzdžių ėmimas iš tokių retesnių ledo darinų – sudėtinga, nes jie greitai ištirpsta atviroje jūroje.
Išvada
Juodo ledkalnio atradimas prie Kanados krantų sulaukė milžiniško susidomėjimo bei dar kartą priminė apie paslaptingą ir sudėtingą poliarinių regionų pasaulį. Nors tiksli šio ledkalnio kilmė gali likti nežinoma, mokslinė analizė atkreipia dėmesį į giluminius geologinius ir aplinkos procesus: nuo ledynų veiklos ir nuosėdų pernašos iki senovinių vulkaninių išsiveržimų padarinių. Nuolatiniai stebėjimai ir tyrimai ateityje gali atverti naujų žinių apie tamsias ir mažai tyrinėtas Žemės ledo platybes.
Kommentare