3 Minuten
Daug metų paleontologija ir vėžio tyrimai atrodė nesusijusios mokslo sritys, nagrinėjančios millions metų atskirtus laikotarpius. Tačiau naujausi tyrimai šias dvi disciplinas sujungė: paaiškėjo, kad dinozaurų fosilijos gali atverti naujus kelius vėžio biologijoje ir jo gydyme šiandieniniam žmogui.
Pasaulinė mokslininkų komanda iš Jungtinės Karalystės ir Rumunijos paskelbė įrodymų apie vėžį Telmatosaurus transsylvanicus fosilijose – šis mažas, pelkėse gyvenęs dinozauras gyveno maždaug prieš 66–70 milijonų metų dabartinės Rumunijos teritorijoje. Naudodami pažangią mikroskopiją, tyrėjai aptiko raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – panašias struktūras minkštuosiuose audiniuose šalia dantų auglio. Toks išskirtinis minkštųjų audinių išlikimas rodo, kad jų fosilizuojasi daugiau nei manyta iki šiol, o tai suteikia unikalią galimybę tyrinėti priešistorinių gyvūnų ligas, įskaitant vėžį.
Mokslinis kontekstas: minkštieji audiniai ir ligų mechanizmai
Skirtingai nei vien kaulai, minkštieji audiniai saugo baltymus, kuriuose glūdi svarbi molekulinė informacija. Tai padeda atskleisti, kaip tokios ligos kaip vėžys vystėsi ir veikė išnykusiose rūšyse. Profesoriaus Justino Stebbingo, Anglia Ruskin universiteto onkologo, teigimu: „Minkštieji audiniai kaupia baltymus, kurie leidžia pažvelgti į ligos biologinių procesų esmę. Tokie tyrimai skatina naujus metodus, galinčius atnešti naudą žmonių sveikatai.“
Nagrinėto Telmatosaurus egzemplioriaus žandikaulyje buvo rastas ameloblastoma – šis naviko tipas vis dar diagnozuojamas žmonėms ir šiandien. Analizuodami suakmenėjusių audinių baltymus, tyrėjai geba sekti, kaip vėžys ir jo mechanizmai keitėsi bėgant epochoms. Fosilizuoti baltymai, ilgaamžiškesni nei DNR, sudaro retą molekulinį įrašą, kuris lieka apsaugotas nuo suirimo bei užterštumo – tai ideali medžiaga senovių ligoms rekonstruoti.
Pagrindiniai atradimai: reikšmė šiuolaikiniams vėžio tyrimams
Minkštųjų audinių išlikimas dinozaurų fosilijose leidžia manyti, kad išnykusios rūšys galėjo išsiugdyti evoliucines adaptacijas prieš vėžį – panašias į tas, kurias stebime drambliuose ar banginiuose, turinčiuose genetinius mechanizmus vėžiui slopinti. Šių tolimos praeities prisitaikymų pažinimas gali sudaryti pagrindą naujiems vėžio gydymo ar prevencijos metodams.
Vis dėlto tokie tyrimai įmanomi tik nuosekliai saugant retus paleontologinius radinius. Kaip pažymi profesorius Stebbingas, „Dinozaurai – tai didžiuliai, ilgai gyvenę gyvūnai – suteikia unikalią galimybę tyrinėti vėžio atsparumo raidą per milijonus metų. Kruopšti iškasenų apsauga svarbi, kad būsimi mokslininkai galėtų taikyti pažangiausias molekulines technologijas senoviniams audiniams.“
Ateities perspektyvos: nuo fosilijų iki klinikinių žinių
Šis išskirtinis tyrimas parodo, kokią pridėtinę vertę duoda paleontologijos ir medicinos sintezė. Senovinių dinozaurų minkštųjų audinių tyrimai gali padėti atskleisti, kaip genetika, aplinkos veiksniai ar evoliucija lėmė vėžio raidą nuo priešistorės iki šių laikų. Tobulėjant analizės technologijoms, išsaugoti biologiniai pavyzdžiai iš praeities tampa pagrindiniu įrankiu aiškinantis vėžio kilmę ir natūralų atsparumą jam.
Išvada
Netikėtas vėžio atradimas dinozaurų liekanose iš esmės keičia mūsų supratimą apie šios ligos evoliuciją. Mokslininkai, tyrinėdami fosilizuotus minkštuosius audinius, praplečia vėžio tyrimų horizontus – tai žada proveržius vėžio prevencijoje, ankstyvoje diagnostikoje ir gydyme žmonėms. Rūpestingai saugant ir analizuojant šiuos itin retus senovinius mėginius, ne tik gilėja mūsų žinios apie priešistorinius gyvūnus, bet ir stiprėja mūsų galimybės kovoti su viena didžiausių žmonijos sveikatos problemų – vėžiu.
Kommentare