4 Minuten
Naujausi moksliniai tyrimai keičia ilgai gyvavusį požiūrį, kad sėkminga dieta turi lemti svorio mažėjimą. Šiuolaikiniai duomenys rodo, jog sveikos mitybos įpročių laikymasis – net jei kūno svoris nepakinta – žymiai pagerina metabolinę ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą. Ši paradigmos kaita suteikia vilčių tiems, kurie nusivylę tradiciniu požiūriu, kad sėkmė vertinama pagal numestus kilogramus.
Pagrindiniai klinikiniai tyrimai: sveikatos nauda nepriklausomai nuo svorio
1-asis tyrimas: kardiometaboliniai privalumai nesvarbu, ar keičiasi svoris
Paskelbtame „Forbes“ tyrime daugiau nei 700 pilvinį nutukimą turinčių suaugusiųjų dalyvavo dvejų metų mitybos programoje, kurioje taikyta viena iš keturių sveikos mitybos strategijų: mažai riebalų, mažai angliavandenių, tradicinė Viduržemio jūros ar žalia Viduržemio jūros dieta. Netikėtai apie trečdalis dalyvių nesumažino svorio, kai kurie netgi truputį priaugo, tačiau vis tiek pagerino pagrindinius širdies ir metabolinius rodiklius. Tie, kurie neteko daugiau svorio, patyrė didžiausią naudą: 1,44% padidėjo gerojo (HDL) cholesterolio kiekis kilogramui svorio, 1,37% sumažėjo trigliceridai, 2,46% – insulino lygis, 2,79% sumažėjo leptino (alkio hormonų) kiekis. Kitos naudos apėmė kraujospūdžio, kepenų riebalų ir fermentų sumažėjimą. Visgi net tų, kurių svoris nekito – ypač vyresnių bei moterų – sveikatos rodikliai pagerėjo: padidėjo HDL, sumažėjo leptino ir pavojingų vidaus organų (visceralinio) riebalų. Šie metaboliniai pokyčiai kliniškai reikšmingi ir siejami su mažesne ilgalaike širdies ligų, diabeto bei kitų lėtinių susirgimų rizika.
Biologiniai prognozės veiksniai ir individualizuota mityba
Įdomi to paties tyrimo dalis – 12 DNR metilinimo žymenų analizė. Tyrėjai nustatė, kad šie žymenys gali prognozuoti ilgalaikį svorio atsaką, paaiškinant, kodėl identiškas maistas skirtingiems žmonėms gali duoti skirtingą rezultatą. Tyrimo autorė, Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos podoktorantė dr. Anat Yaskolka Meir pabrėžė: „Mus ilgai mokė tapatinti svorio mažėjimą su sveikata ir laikyti nesikeičiantį svorį nesėkme. Tačiau mūsų tyrimas įrodo: metabolinė ir širdies kraujagyslių sveikata gerėja net nepriklausomai nuo svorio. Tai nėra nesėkmė, o viltingas ženklas.“
Kiti inovatyvūs tyrimai: maisto kokybė svarbesnė už riebalų ar angliavandenių kiekį
Panašius rezultatus parodė dar du svarbūs tyrimai, pristatyti Amerikos mitybos draugijos konferencijoje. Nors šie darbai dar nėra recenzuoti, jau dabar jie stiprina įsitikinimą, kad būtent sveikos mitybos kokybė daro didesnę įtaką ilgalaikei sveikatai nei riebalų ar angliavandenių proporcijos.
Didelės apimties tyrimas: mitybos įpročiai ir lėtinių ligų rizika
Didžiulėje analizėje, apėmusioje apie 200 000 suaugusiųjų per kelis dešimtmečius, mokslininkai nustatė, kad nei mažai riebalų, nei mažai angliavandenių dietos neteikia ryškesnės apsaugos nuo širdies ligų. Abiejų tipų mityba, kai pagrindą sudaro kokybiški, natūralūs produktai, sumažino riziką apie 15% lyginant su labiau perdirbtu, mažos vertės maistu. Lemia produkto kokybė: kuo daugiau pilno grūdo, vaisių, daržovių, ankštinių kultūrų bei riešutų, mažiau rafinuotų grūdų, sočiųjų riebalų ir gyvūninės kilmės baltymų – tuo stipresnė sveikatos apsauga. Tai rodo, kad svarbiausia ne mikroelementų santykis, o paties produkto šaltinis ir apdorojimo lygis.
Ankštinių tyrimas: pupelės ir avinžirniai palaiko širdies sveikatą
Kitas tyrimas gilinosi į ankštinių maistinių savybių poveikį. Tyrėjai stebėjo priešdiabetinę būklę turinčius dalyvius, kurie 12 savaičių kasdien valgė juodąsias pupeles arba avinžirnius. Rezultatai parodė reikšmingą cholesterolio ir uždegimo žymenų – svarbių širdies ligų rizikos faktorių – sumažėjimą. Nors tyrimas skirtas rizikos grupei, kitų darbų rezultatai liudija, kad reguliari ankštinių kultūrų įtraukimas į mitybą naudinga ir plačiajai visuomenei.
Ekspertų požiūris ir naujos galimybės
Aiškėja bendra žinia: kokybiška mityba atneša ženklią naudą sveikatai nepriklausomai nuo kūno svorio pokyčių. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie sunkiai numeta svorio, bet nuosekliai laikosi sveikos mitybos principų – jų pastangos iš tiesų turi poveikį metabolizmui ir gyvybinėms sistemoms. Genetinių ir epigenetinių žymenų atpažinimas ateityje gali padėti dar labiau individualizuoti mitybos rekomendacijas pagal asmeninį genetinį profilį bei pasiekti geresnių ir tvaresnių rezultatų.
Išvada
Šie besiformuojantys tyrimai laužo mitą, kad tik svorio mažinimas rodo sėkmingą mitybą. Iš tiesų geresnė širdies ir kraujagyslių sveikata, metabolinė pusiausvyra ir uždegimo mažinimas galimi tiesiog vartojant maistingą, augalinės kilmės, pilno grūdo, ankštiniais pagrįstą maistą – nepriklausomai nuo svorio pokyčių. Pabrėžiant maisto kokybę ir kiekvieno žmogaus unikalų metabolinį atsaką, mokslas kuria pagrindą įtraukiančioms ir veiksmingoms mitybos kryptims. Šios žinios viltį dėl ilgalaikės sveikatos įkvepia daugeliui žmonių visame pasaulyje, keisdamos sėkmingos dietos sampratą nepriklausomai nuo svarstyklių rodmens.
Kommentare