3 Minuten
Juodasis pelėsis: kas tai ir kur jis dažniausiai auga?
Pelėsis – tai bendras įvairių grybų pavadinimas, kurie geriausiai dauginasi drėgnoje aplinkoje. Namų ūkiuose dažniausiai minimas „juodasis pelėsis“ sulaukia daug dėmesio dėl savo išvaizdos ir galimų sveikatos pavojų. Šiuo terminu paprastai apibūdinama rūšis Stachybotrys chartarum, pasižyminti tamsiomis, dėmėtomis apnašomis ant drėgnų sienų, lubų ir statybinių medžiagų.
Svarbu pabrėžti, kad juodasis pelėsis – ne vienos rūšies grybas, o kelioms tamsiai pigmentuotoms pelėsių rūšims taikomas apibūdinimas. Tarp jų būtent S. chartarum dažniausiai minima mokslinėje literatūroje ir yra laikoma viena iš svarbiausių patalpų oro kokybės tyrimų kontekste.
Juodojo pelėsio reputacija: mitų apie toksiškumą dekonstravimas
Juodojo pelėsio, kaip itin pavojingo patalpų užterštumo, reputacija kilo 1990-aisiais, kai keli itin reti kūdikių plaučių kraujavimų atvejai buvo susieti su pelėsiu užterstais namais. Daugiausia dėmesio skirta S. chartarum gaminamiems toksinams – mikotoksinams. Mikotoksinai – tai natūraliai grybų išskiriamos medžiagos, skirtos apsaugai nuo kitų mikroorganizmų.
Stachybotrys chartarum pelėsis išskiria įvairius mikotoksinus, tokius kaip roridinas (trukdantis baltymų sintezei) ir satratoksinai (galintys sukelti vidinį kraujavimą, ypač plaučiuose, esant labai didelėms koncentracijoms). Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė esminius ankstesnių atvejų trūkumus: buvo ženkliai pervertintos sporų koncentracijos, o naujesni duomenys neparėmė tiesioginio juodojo pelėsio poveikio sunkiems ligų protrūkiams.
Žymiausios organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija, šiandien pažymi, kad nors drėgnos patalpos gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, patikimų įrodymų, kad juodojo pelėsio mikotoksinai buityje sukeltų pavojingas bei mirtinas ligas sveikiems žmonėms, nėra.
Mikotoksinų veikimas ir tikrosios rizikos
Mikotoksinai – įvairūs natūraliai išgrybų produktai, išsiskiriantys tiek kai pelėsiai auga maiste ir dirvožemyje (pvz., Aspergillus flavus ar Aspergillus parasiticus), tiek drėgnuose pastatuose. Nors jie gali būti kenksmingi patekę į organizmą dideliais kiekiais, realūs buitiniai kontaktai yra gerokai menkesni. Svarbu pažymėti, kad S. chartarum pelėsio sporos retai patenka į orą dideliais kiekiais – jos dažniau lieka prikibusios šlapiems paviršiams. Eksperimentiniai tyrimai su pelėmis atskleidė, kad tik tiesiogiai įkvėpus labai didelę dozę koncentrato galima pakenkti plaučiams, tačiau tokios sąlygos namuose neįmanomos.
Kokius sveikatos sutrikimus iš tikrųjų sukelia namų pelėsis?
Nors juodasis pelėsis dažniausiai nekelia rimtų toksikologinių grėsmių, kai kuriems žmonėms – ypač alergiškiems – pelėsio sporos ir jo medžiagos gali sukelti kvėpavimo takų problemų. Dažniausi simptomai: pablogėję astmos priepuoliai, čiaudulys, sloga ir odos dirginimas. Kai kuriems gali išsivystyti sunkesnės reakcijos, pavyzdžiui, alerginis grybinis sinusitas, alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė ar labai retai – padidėjusio jautrumo pneumonija, kai imuninė sistema sukelia uždegimą plaučiuose.
Imunosupresuotiems asmenims pelėsio poveikis dar pavojingesnis: grybelinės infekcijos gali vystytis lengviau, sukelti ilgalaikių ar grėsmingų komplikacijų. Dažniausiai pakanka sumažinti pelėsio poveikį ir nedelsti tvarkant drėgmės ar nuotekio problemas, kad minėti pavojai taptų kur kas mažesni.
Praktiniai pelėsio profilaktikos patarimai
- Vidinę drėgmę palaikykite žemiau 50%.
- Nedelsiant remontuokite nutekėjimus ir šalinkite vandens žalas.
- Reguliariai vėdinkite vonios kambarius ir virtuves.
- Pastebėtą pelėsio augimą sunaikinkite tinkamomis valymo priemonėmis.
Ekspertų nuomonė apie juodojo pelėsio rizikas
Naujausi tyrimai aiškiai rodo, kad pelėsis namuose gali sukelti alergines ar astmą sunkinančias reakcijas jautresniems žmonėms. Tačiau didelio masto sveikatai pavojingos ligos dėl juodojo pelėsio mikotoksinų nėra patvirtintos moksliniais duomenimis. Tikroji rizika kyla leidus pelėsiui nekontroliuojamai plisti – tai prastina patalpų oro kokybę ir labiausiai kenkia vaikų, senjorų bei kvėpavimo takų ligomis sergančių asmenų sveikatai.
Išvada
Apibendrinant, juodasis pelėsis kelia rūpestį dėl savo gebėjimo išprovokuoti astmą ar alerginius sudirginimus, o ne dėl pavojingų toksinų išskyrimo į orą. Tyrimai nuolat stebi galimas rizikas, tačiau svarbiausia – tinkamas drėgmės reguliavimas ir greitas pelėsio naikinimas. Namų savininkai ir pastatų administratoriai turėtų daugiausia dėmesio skirti efektyviai pelėsio prevencijai bei ventiliacijai, užtikrindami sveiką gyvenamąją aplinką ir nepasiduodami nepagrįstoms baimėms dėl pelėsio toksiškumo.
Kommentare