3 Minuten
Parkinsono liga ir jos pasaulinis iššūkis
Parkinsono liga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių neurodegeneracinių ligų pasaulyje – ji paveikia daugiau nei 8,5 milijonus žmonių. Ligai būdingi laipsniškai stiprėjantys simptomai, tokie kaip drebulys, raumenų stingimas, pusiausvyros sutrikimai, kalbos sunkumai, miego problemos bei psichinės sveikatos iššūkiai. Senstant gyventojams, Parkinsono ligos našta nuolat auga. Šiuo metu ši liga yra antra pagal dažnumą neurodegeneracinė būklė po Alzheimerio ligos. Ligos progresavimas gali lemti gebėjimo vaikščioti ar kalbėti praradimą, dažniausiai dėl dopamino gaminančių neuronų žūties ar disfunkcijos smegenų srityje, vadinamoje juodąja medžiaga (substantia nigra). Vienas iš pagrindinių patologinių pokyčių yra Lewy kūnelių – klaidingai sulankstytų alfa-sinukleino baltymų sankaupų – susidarymas, kurie trikdo nervinių ląstelių veiklą plisdami iš vienos ląstelės į kitą.
Alfa-sinukleino, Aplp1 ir Lag3 vaidmuo Parkinsono ligos progresijoje
Normaliai alfa-sinukleinas palaiko efektyvią neuronų tarpusavio komunikaciją. Tačiau netinkamai susiformavęs, šis baltymas sudaro netirpius agregatus, kurie, kaip manoma, lemia neurodegeneraciją Parkinsono ligos atveju. Tarptautinis tyrėjų konsorciumas atskleidė, kad proteinai Aplp1 ir Lag3 bei jų sąveika yra lemiama plintant toksiškoms alfa-sinukleino sankaupoms smegenyse.
Dar ankstesniuose gyvūnų tyrimuose Lag3 baltymas buvo siejamas su alfa-sinukleino prikibimu ir patologiniu plitimu smegenų audiniuose. Tačiau Lag3 pašalinimas nesustabdė šio proceso visiškai, todėl buvo spėjama apie kitų baltymų įtaką. Džonso Hopkinso universiteto neurologai Valina Dawson ir Xiaobo Mao didesnį dėmesį skyrė Aplp1 – paviršiniam neuronų ląstelių baltymui. Genetiškai modifikuotų pelių modeliuose, kurių organizme trūko Aplp1 arba Lag3, arba abiejų baltymų, mokslininkai išsiaiškino, kad kiekvienas šių baltymų atskirai gali leisti neuronams įsisavinti klaidingai sulankstytą alfa-sinukleiną. Dar svarbiau, kad be abiejų baltymų buvo pastebėtas net 90 % toksiško alfa-sinukleino įsisavinimo sumažėjimas, pabrėžiantis Aplp1 ir Lag3 sąveikos svarbą ligos plitimui.
Egzistuojantis FDA patvirtintas vaistas atveria naujas gydymo galimybes
Reikšmingiausias tyrimo atradimas siejamas su JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintu vaistu nuo vėžio – nivolumabu/relatlimabu, kuris dažnai skiriamas melanomos pacientams. Šis vaistas yra antikūnas, nukreiptas būtent prieš Lag3 baltymą. Taikant Lag3 antikūnų terapiją pelėms, buvo sustabdytas Lag3 ir Aplp1 sąveikos procesas, blokuojant didžiąją dalį alfa-sinukleino patekimo į neuronus ir smarkiai sumažinant ligą sukeliančių baltymų agregacijų susidarymą.
„Dabar, kai žinome, kaip Aplp1 ir Lag3 sąveikauja, galime naujai pažvelgti į alfa-sinukleino poveikį Parkinsono ligos progresijai“, – aiškino dr. Xiaobo Mao. Tyrimai parodė, kad blokuojant Aplp1 ir Lag3 sąveiką pasiekiamas ryškesnis apsauginis poveikis nei vien Lag3 blokavimas, nes šie baltymai yra glaudžiai susiję.
„Anti-Lag3 antikūnas sėkmingai sustabdė tolesnį alfa-sinukleino plitimą pelių modeliuose ir pasirodė veiksmingesnis nei vien Lag3 eliminacija, dėl stipraus Aplp1 sąryšio su Lag3,“ komentavo dr. Ted Dawson ir pabrėžė terapijos perspektyvumą neurodegeneracinių ligų gydymui.
Ateities neurologinės terapijos: kokie tolimesni žingsniai?
Šis proveržis ne tik leidžia geriau suvokti svarbius Parkinsono ligos mechanizmus, bet ir sukuria prielaidas jau naudojamus vaistus (kaip gydomąją melanomos terapiją) greitai perkelti neurodegeneracinių ligų gydymui. Kitas tyrimų etapas – Lag3 antikūnų terapijos bandymai gyvūnų modeliuose, sergančiuose Parkinsono ir Alzheimerio ligomis, nes pirminiai rezultatai rodo panašų Lag3 vaidmenį abiejose ligose. Jei tyrimai pasiteisins, jie gali tapti pagrindu naujiems klinikiniams bandymams, kurie suteiktų vilties stabdyti Parkinsono bei kitų neurodegeneracinių ligų progresavimą.
Išvados
Pastarieji atradimai žymi esminį proveržį Parkinsono ligos tyrimuose – supratę, kaip Aplp1 ir Lag3 tarpusavyje sąveikauja, atveriame naujus neurologo terapijos kelius. Galimybė greičiau pritaikyti jau patvirtintus vaistus gali paskatinti efektyvių gydymo būdų sukūrimą, pagerinant milijonų žmonių gyvenimo kokybę ir leidžiant geriau suprasti įvairių neurodegeneracinių ligų mechanizmus.
Kommentare