3 Minuten
Mitybos poveikis miego kokybei
Miegas yra esminis žmogaus sveikatos pagrindas, turintis įtakos psichinei veiklai ir atsparumui ligoms. Paprastai, norint pagerinti miego kokybę, rekomenduojama kurti ramią miegamojo aplinką ir laikytis reguliarios fizinės veiklos. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų išryškina mitybos – ypač vaisių ir daržovių vartojimo – svarbą siekiant geresnio poilsio.
Pastaraisiais metais Čikagos ir Kolumbijos universitetų Niujorke mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad kasdien padidinus vaisių ir daržovių kiekį mityboje galima reikšmingai pagerinti miego kokybę – ir tai pastebima jau po vienos nakties. Šis atradimas suteikia natūralų ir prieinamą būdą rūpintis miego sveikata, o taip pat praplečia suvokimą, kaip mityba veikia cirkadinį ritmą bei atstatomąjį poilsį.
Tyrimo eiga ir pagrindiniai rezultatai
Tyrime buvo stebimi 34 sveiki jauni suaugusieji, kurių mitybos įpročiai buvo fiksuojami savaitės laikotarpiu. Dalyviai registravo dienos valgius, o miegas buvo objektyviai vertinamas dėvint įrenginius, galinčius išmatuoti miego fragmentiškumą, t. y., kaip dažnai žmogus pabunda ar pereina per įvairias miego fazes.
Tyrimo rezultatai buvo itin įdomūs: tie, kas valgė daugiau vaisių ir daržovių, patyrė mažiau pertraukų miegant. Panašūs rezultatai gauti ir tarp dalyvių, kurių racione buvo sveikųjų angliavandenių, pavyzdžiui, pilno grūdo produktų. Pasak tyrėjų, skaidulos ir sudėtiniai angliavandeniai augaliniame maiste gali padėti užtikrinti gilų ir nenutrūkstamą miegą, nes reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir skatina serotonino – svarbaus miego hormonui – gamybą.
Kaip reikšmingas yra šis poveikis?
Remiantis pažangiais statistiniais modeliais, mokslininkai apskaičiavo, kad rekomenduojama penkių puodelių vaisių ir daržovių porcija per dieną gali pagerinti miego kokybę net iki 16%. Vienas puodelis atitinka maždaug aštuonias dideles braškes, vidutinę bulvę ar dvidešimt dvi vynuoges. Pasak dr. Esros Tasali, Čikagos universiteto miego mokslininkės, šis poveikis yra „išskirtinis“, o pagerėjimas pastebimas vos per kelias valandas nuo mitybos pokyčio.
Miego, mitybos ir bendros sveikatos sąsajos
Nors tyrimas nepatvirtina tiesioginio priežastinio ryšio – juk įtaką miegui ir mitybai gali daryti tokie veiksniai kaip socialinė-ekonominė padėtis – rezultatų tendencijos atitinka ankstesnius tyrimus, siejančius subalansuotą, maistingą mitybą su geresniu miegu. Esama uždaro rato reiškinio: geresnis miegas skatina rinktis sveikesnį maistą, o prastas – didina norą užkandžiauti nesveikai.
Tyrimas primena, kad siekiant kokybiško miego svarbu žiūrėti į visumą – mityba tampa lengvai įgyvendinamu sprendimu kartu su tokiais veiksniais kaip kūno temperatūra ar miego laikas. Kolumbijos universiteto mitybos ekspertė Marie-Pierre St-Onge pabrėžia: „Žmonės dažnai klausia, ką galėtų suvalgyti, kad pagerintų miegą. Maži pokyčiai gali turėti reikšmės. Tai įkvepia – geresnis miegas priklauso nuo mūsų pačių.“
Praktinė nauda ir ateities kryptys
Daugelis žmonių visame pasaulyje susiduria su miego sutrikimais, todėl natūralūs būdai, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių vartojimo didinimas, tampa ypač aktualūs. Tai nesudėtinga ir mažai kainuojanti priemonė, prieinama daugeliui. Tolimesni miego tyrimai galėtų tiksliau atskleisti, kaip tam tikros maistinės medžiagos veikia miego struktūrą bei identifikuoti efektyviausius mitybos modelius kokybiškam poilsiui.
Be to, gilėjantis supratimas apie mitybos, biologinio laikrodžio ir neurocheminių procesų sąveiką galėtų padėti tobulinti rekomendacijas ne tik visiems, bet ir specifinėms grupėms, pavyzdžiui, pamainomis dirbantiems ar sergantiems lėtiniais miego sutrikimais.
Išvados
Apibendrinant, kasdien padidinus vaisių ir daržovių kiekį racione, galima paprastai ir efektyviai pagerinti miego kokybę. Tai daro teigiamą įtaką ne tik miegui, bet ir bendrai sveikatai, stiprina anksčiau nustatytą ryšį tarp mitybos įpročių ir fizinės gerovės. Miego tyrimams toliau pažengus, visavertis ir augalų gausus maistas gali tapti svarbia strategija siekiant geresnio, atstatomojo poilsio – o kokybiškas miegas taps prieinamas daugeliui.
Quelle: sciencealert
Kommentare