Naujas tyrimas: Spartus vaikščiojimas gali pailginti gyvenimo trukmę

Naujas tyrimas sieja spartų vaikščiojimą su ilgesne gyvenimo trukme

Išsamus Vanderbilt universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia, kad vaikščiojimo greitis gali reikšmingai paveikti mūsų ilgaamžiškumą. Tyrimo metu analizuota beveik 80 000 suaugusiųjų iš 12 JAV valstijų – vertintas vaikščiojimo tempas, kasdienio judėjimo trukmė ir mirtingumo lygis per vidutiniškai 17 metų stebėjimo laikotarpį. Rezultatai parodė, kad spartus vaikščiojimas, net jei jis trunka vos 15 minučių per dieną, yra susijęs su žymiai mažesne mirties tikimybe, ypač dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Mokslinis kontekstas: fizinis aktyvumas ir mirtingumo rizika

Yra gausu įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus mažinant ligų riziką ir ilginant gyvenimo trukmę. Tačiau iki šiol mažiau tyrimų buvo skirta būtent vaikščiojimo tempui ir jo poveikiui skirtingoms socialinėms ir etninėms grupėms, ypač tarp mažesnes pajamas gaunančių ir juodaodžių arba Afrikos amerikiečių. Šis naujausias tyrimas sąmoningai įtrauktas daugiausia žemas pajamas gaunančius ir juodaodžius asmenis – grupes, kurios dažnai susiduria su sunkumais dėl saugios ir prieinamos vaikščiojimo aplinkos. Platus ir įvairus duomenų imtis sustiprina tyrimo reikšmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje.

Tyrimo aprašymas ir svarbiausi rezultatai

Mokslininkai stebėjo, kiek laiko dalyviai praleido lėtai vaikščiodami (pavyzdžiui, vedžiodami šunį ar judėdami darbe) ir kiek – sparčiai vaikščiodami (prilygstančiame greitam kopimui laiptais ar intensyviam fiziniam aktyvumui). Analizės duomenimis, tiems, kurie kasdien bent 15 minučių vaikščiojo sparčiai, mirtingumo rizika sumažėjo beveik 20 procentų, palyginti su menkesne nauda, pastebėta tarp lėtai vaikščiojančių – net ir jei vaikščiojimas truko ilgiau nei tris valandas per parą. Vanderbilt universiteto epidemiologė Wei Zheng pabrėžė: „Ši nauda išliko stipri net atsižvelgiant į kitus gyvenimo būdo veiksnius ir buvo nuosekli įvairiose analizėse.“

Tai rodo, kad svarbu ne tik vaikščiojimo trukmė, bet ir jo intensyvumas. Spartus vaikščiojimas, didinantis širdies ritmą ir suteikiantis aerobinį krūvį, stiprina širdies bei kraujagyslių sveikatą ir padeda palaikyti sveiką kūno svorį – abu šie veiksniai itin svarbūs ligų prevencijai.

Reikšmė visuomenės sveikatai ir kasdieniam gyvenimui

Vaikščiojimo paprastumas ir prieinamumas daro jį stipriu įrankiu populiacijos sveikatai gerinti. Vanderbilt universiteto epidemiologė Lili Liu pažymi: „Visuomenės sveikatos kampanijos ir bendruomenės programos gali pabrėžti spartaus vaikščiojimo svarbą, siūlydamos išteklius ir paramą, kad visi bendruomenės nariai turėtų galimybę daugiau ir greičiau vaikščioti.“

Kadangi norint vaikščioti sparčiai nereikia jokios specialios įrangos, šį įprotį nesunkiai galima integruoti į kasdienę rutiną – pavyzdžiui, pasistačius automobilį toliau nuo tikslo ar pasirenkant lipti laiptais vietoj lifto. Šis praktinis sprendimas ypač svarbus toms bendruomenėms, kur ribotas sporto infrastruktūros ar saugių laisvalaikio zonų prieinamumas.

Išvada

Šis plataus masto tyrimas pabrėžia – vaikščiojimo tempas yra svarbus. Trumpi, tačiau spartūs pasivaikščiojimai duoda ženkliai didesnę sveikatos naudą nei ilgi, bet lėti pasivaikščiojimai. Net ir tiems, kurie turi mažai laiko ar ribotas galimybes sportuoti, kasdienis 15 minučių spartus ėjimas gali reikšmingai sumažinti mirtingumo riziką ir pagerinti širdies veiklą. Tyrimo įžvalgos padės kurti veiksmingas visuomenės sveikatos strategijas, kuriose spartus vaikščiojimas taps vienu iš pagrindinių ilgaamžiškumo didinimo ir sveikatos skirtumų mažinimo būdų.