4 Minuten
Pagrindas: Naujas požiūris į Marso paviršiaus ruožus ir vandens paieškas
Daugiau nei dešimtmetį mokslininkus ir visuomenę žavėjo paslaptingi tamsūs ruožai – vadinamosios pasikartojančios šlaitų linijos (angl. recurring slope lineae, RSL), aptiktos Marso paviršiuje. Šie reiškiniai, pirmą kartą pastebėti orbitiniais zondais, rodėsi atsirandantys bei nykstantys priklausomai nuo Marso metų laikų, o tai suteikė vilčių, jog jie gali būti susiję su skystu vandeniu. Kadangi vandens egzistavimas glaudžiai susijęs su Marso klimato, geologijos istorija bei gyvybės galimybėmis praeityje ar net dabartyje, šių ypatybių prigimties supratimas yra itin svarbus planetologijai ir Marso tyrimams.
Ilgą laiką buvo manoma, kad RSL bei panašūs šlaitų ruožai atsiranda dėl druskingo vandens nutekėjimų – galbūt tirpstant sūriajam ledui ar kylant gruntiniam vandeniui. Tokie spėjimai pakurstė diskusijas apie Marso tinkamumą gyvybei ir būsimų misijų rizikas, nes egzistavo pavojus užkrėsti galimus vandens telkinius Žemės mikrobais.
Naujausi tyrimai: Sausa tamsių Marso ruožų kilmė
Visapusiškas tarptautinės tyrėjų grupės darbas iš esmės pakeitė iki tol vyravusias vandens hipotezes dėl šių tamsių Marso šlaitų ruožų. Tyrime, publikuotame recenzuojamame žurnale ir pristatytame Universe Today, buvo analizuojama pasaulinė daugiau nei 500 000 Marso ruožų, įskaitant tiek šviesius, tiek tamsius įvairiose kraštovaizdžio vietose, duomenų bazė.
Milžiniška ruožų duomenų bazė ir analitinis metodas
Tyrėjai suskaičiavo 13 026 šviesius ir 484 019 tamsius ruožus, pastebėdami, kad jų formos yra įvairios ir nėra aiškiai atskirtos į kategorijas. Pastebėta, kad jaunesni ruožai ryškesni tamsumu, o su laiku jie blunka ir šviesėja. Naudodami šiuos duomenis, komanda analizavo ruožų pasiskirstymą, laiko rodiklius ir aplinkos veiksnius skirtinguose Marso regionuose.
Pagrindiniai rezultatai ir vandens hipotezių atmetimas
Tyrime nuosekliai buvo vertintos visos anksčiau siūlytos tamsių ruožų formavimosi priežastys: dulkių sūkuriai, akmenų griūtys, užšalimo ir atitirpimo ciklai, taip pat vandens ar sūrymo tėkmės. Statistinė analizė neatskleidė jokių ryšių su vandens procesais. Svarbu paminėti, kad tamsūs ruožai nėra priklausomi nuo šlaitų orientacijos, kas paneigia hipotezes apie CO₂ šerkšną ar tirpstantį sezoninį ledą kaip pradžios veiksnius.
Vietoje to, trys reikšmingi statistiniai ryšiai parodė sausą, dulkėmis pagrįstą kilmę:
- Ruožai labiau būdingi netoli neseniai įvykusių meteoritų smūgių vietų.
- Šiose vietovėse vyrauja didesnis nei vidutinis paviršiaus vėjas.
- Šiaurinio pusrutulio žiemą ruožų formavimasis spartėja kartu su padidėjusiu dulkių nusėdimu.
Komanda padarė išvadą, kad šiuos ruožus labiausiai lemia smulkaus Marso dulkių ir smėlio slydimas žemyn nuo šlaitų, kurį paleidžia arba meteoritų sukeltas drebėjimas, arba stiprūs vėjai. Laikui bėgant šie nuosėdos natūraliai blyškėja, paaiškinant stebimą tiek tamsių, tiek šviesių ruožų gyvavimo ciklą.
Mokslo ir planetos apsaugos pasekmės
Ilgą laiką manyta, kad RSL gali būti aktyvaus skystojo vandens srautų įrodymas, todėl kilo diskusijos apie galimą Marso paviršiaus tinkamumą gyvybei. Jei ten būtų aktyvūs vandens srautai, nors ir trumpalaikiai, jie galėtų sudaryti mikrobinės gyvybės buveines – tad reikėtų itin atsargiai planuoti zondų ar žmonių misijas dėl taršos rizikos.
Pagrindinis tyrimo autorius Adomas Valantinas teigia: „Vienas iš svarbiausių Marso tyrimų tikslų – išsiaiškinti vykstančius paviršiaus procesus, ypač susijusius su skystu vandeniu. Detaliai išanalizavę, neradome jokių įrodymų, patvirtinančių šlapią hipotezę. Mūsų modeliai tvirtai rodo sausą šių tamsių šlaitų ruožų kilmę.“
Įrodyta, kad šalia ar viduje šių RSL nėra skysto vandens, o tai mažina iššūkius dėl biologinės taršos. Rajonai, kuriuose stebima daug ruožų, dabar laikomi mažiau tikėtinais tapti mikroorganizmų buveinėmis ar reikalingais papildomų apsaugos priemonių ateities misijoms.
Plačiau apie reikšmę Marso tyrimams
Vandens klausimas Marse vis išlieka esminis planetos tyrinėjimuose. Nors Marso ašigaliuose vis dar yra ledo, o reljefe ryškūs senoviniai skysto vandens pėdsakai, dabartinis paviršius, panašu, yra gerokai sausesnis ir mažiau tinkamas gyvybei nei anksčiau viltasi. Naujausi įrodymai aiškiai rodo, kad RSL nėra požeminių vandens telkinių požymis, o Marsas – itin sausa planeta.
Kita vertus, rezultatai leidžia koncentruoti tyrimus į alternatyvias vietas, pavyzdžiui, poliarines nuosėdas ar po paviršiumi slypintį ledą, kur vanduo gali vis dar būti reikšmingas. Didelės raiškos nuotolinio stebėjimo ir vaizdavimo technologijos išlieka svarbios siekiant toliau gilinti Marso aplinkos istorijos pažinimą.
Išvada
Naujausia visapusiška Marso tamsių ruožų analizė užbaigia dešimtmečio trukmės spėliones: nėra jokių įrodymų apie sezoninius vandens srautus, lemiančius šias išraiškingas linijas. Šie ženklai – sausringų nuosėdinių procesų, kuriuos valdo Marso vėjai, dulkės ir meteoritų smūgiai, padarinys. Nors tai sumažina tuose regionuose galimo gyvybės atradimo viltis, misijų planavimas tampa paprastesnis dėl mažesnių taršos grėsmių, ir tuo pačiu skatina naujas Marso vandens paieškos strategijas. Šis tyrimas dar giliau leidžia suprasti Marsą kaip šaltą, dulkėtą ir be galo sausą pasaulį, verčiant planetologus permąstyti savo tyrimų prioritetus.
Kommentare