3 Minuten
Kritinis saulės šviesos vaidmuo vandenyno ekosistemose
Saulės šviesa yra pagrindinis vandenynų ekosistemų gyvybės šaltinis, lemiantis sudėtingas jūrų gyvybės grandines. Gyvybinė veikla daugiausia vyksta viršutiniame, saulės apšviestame sluoksnyje, vadinamame fotinios zona. Ši zona aiškiai matoma atogrąžų vandenyse ir paprastai siekia iki 80 metrų gylio. Čia fitoplanktonas, jūržolės ir jūros dumbliai saulės energiją paverčia deguonimi, kuris tampa mitybos pagrindu žuvims, koralams, vėžiagyviams ir jūriniams žinduoliams. Naujausi tyrimai atskleidžia neraminančią tendenciją: fotinio sluoksnio gylis mažėja visame pasaulyje, o tai kelia grėsmę visų jūrų ekosistemų pusiausvyrai.
Nauji tyrimai atskleidžia globalų vandenyno tamsėjimą
Remiantis dr. Thomas Davies (Plimuto universitetas) ir dr. Tim Smyth (Ekseterio universitetas) vadovaujamu tyrimu, buvo kiekybiškai įvertintas šio reiškinio mastas. Analizuodami NASA palydovų duomenis nuo 2003 iki 2022 metų ir pasitelkę pažangius skaitmeninius modelius, mokslininkai nustatė, kad per pastaruosius du dešimtmečius daugiau nei 20% pasaulio vandenynų reikšmingai patamsėjo. Maždaug 10% vandenynų regionų fotinis sluoksnis sumažėjo daugiau kaip 50 metrų, o 2,6% – net virš 100 metrų. Dėl to mažėja šviesai priklausančių rūšių buveinių plotas ir gyvūnai priversti gyventi intensyvesnėje konkurencijoje dėl išteklių.
Ekspertų įžvalgos: ekosistemų rizika
„Pastaraisiais metais jau yra pastebėta, kaip pakito vandenyno paviršiaus spalva, tikėtina, dėl planktono bendrijų pokyčių“, pažymi dr. Davies. „Mūsų gauti duomenys įrodo, kad šie pokyčiai lemia plačiai paplitusį tamsėjimą, sumažindami buveines gyvūnams, kuriems saulės ar mėnulio šviesa būtina išgyvenimui ir dauginimuisi.“ Pasak dr. Smyth, „jei fotinio sluoksnio gylis sumažėja apie 50 metrų didelėse teritorijose, šviesai reikalingi gyvūnai bus priversti arčiau paviršiaus, kur teks aršiau varžytis dėl maisto ir kitų būtinų išteklių.“
Kodėl vandenynai tamsėja?
Fotinio sluoksnio gylį lemia keletas veiksnių: saulės kampas bei intensyvumas, vandens skaidrumas ir kietųjų dalelių kiekis. Ties pusiauju, kur saulė plieskia intensyviai, šviesa įsiskverbia giliau ir palaiko turtingą jūrų gyvybės įvairovę. Tačiau vandeniui drumstėjant dėl atliekų, organinių medžiagų ir mikroskopinių dumblių antplūdžių, šviesa sunkiai prasiskverbia į gilesnius sluoksnius.
Naujausi tyrimai išskiria eutrofikacijos vaidmenį – didėjantį maistinių medžiagų iš žemės ūkio ir miestų nutekėjimą, kuris sukelia masinį fitoplanktono ir dumblių augimą. Nors tokie žydėjimai trumpam didina pirminę produkciją, ilgainiui jie užstoja šviesą, ypač pakrančių ir žiotinių zonų gyliuose. Globalūs klimatiniai pokyčiai taip pat keičia jūrų srovių pasiskirstymą, todėl šviesą blokuojančios medžiagos plinta po dideles vandenyno teritorijas.
Regioniniai skirtumai ir klimato kaitos pasekmės
Nors vandenynų tamsėjimas dažnai laikomas vietiniu reiškiniu, palydoviniai duomenys atskleidžia jo paplitimą visame pasaulyje. Akivaizdus fotozonos gilėjimo sumažėjimas stebimas Golfo srauto regionuose, poliariniuose vandenyse ir net atokiuose jūrų sūkuriuose. Arkties ir Antarktidos vandenyse, kur natūraliai saulės šviesos zona labai siaura – kai kur mažesnė nei 10 metrų – intensyvėjantis dumblių bei nuosėdų sluoksnis dar labiau blogina padėtį, spartindamas buveinių nykimą.
Ryškus pavyzdys – didžiuliai dumblių žydėjimai prie Australijos Didžiojo pietinio rifo, kai dėl sumažėjusios šviesos masiškai išmiršta pagrindinės ekosistemos rūšys.
Pasekmės klimatui, biologinei įvairovei ir žmonių gerovei
Tamsėjantis vandenynas turi ilgalaikių pasekmių: mažėjant fotosintetinančių organizmų, menksta vandenyno gebėjimas gaminti deguonį bei kaupti anglies dioksidą, silpnėja Žemės gynyba nuo klimato kaitos. Tranzuliacijos sumažėjimas gali paveikti pasaulines žuvininkystės išteklius, jūrų biologinę įvairovę ir pakrančių bendruomenių gyvenimo kokybę.
„Mes priklausome nuo vandenynų – jų šviesos zonų kvėpuojamam orui, žuvims, galimybei kovoti su klimato kaita bei planetos sveikatai“, pabrėžia dr. Davies. „Šie rodikliai – rimtas ženklas, kad būtina tęsti vandenyno stebėseną ir atsakingai rūpintis aplinka.“
Išvados
Spartus vandenynų tamsėjimas, kurį patvirtina palydovinės ir jūrų studijos, rodo reikšmingus pokyčius jūrų aplinkoje. Mažėjant fotozonai ir blėstant saulės šviesai vandenyse, pažeidžiama subtili jūrų ekosistemų pusiausvyra. Norint išsaugoti jūrų gyvybę, palaikyti pasaulinę žuvininkystę ir užtikrinti planetos sveikatą šiuolaikinėje nežinomybės eroje, būtina imtis tarptautinių veiksmų prieš taršą, maistinių medžiagų nutekėjimą ir klimato pokyčius.
Kommentare