4 Minuten
Sąmoningumo meditacijos esmė ir istorinės šaknys
Sąmoningumo meditacija dažnai pateikiama kaip prieinama ir veiksminga priemonė kovojant su šiuolaikinio gyvenimo stresu bei psichinės sveikatos iššūkiais. Ši praktika, kurios ištakos siekia daugiau nei 1 500 metų senumo budistines tradicijas, akcentuoja dėmesingumą dabarties akimirkai, vidiniams pojūčiams, mintims ir emocijoms. Senovės tekstai, tokie kaip Indijoje sukurtas „Dharmatrāta meditacijos raštas“ („Dharmatrāta Meditation Scripture“), pateikia detalius meditacijos metodikos aprašymus. Svarbu paminėti, kad jau tuomet užfiksuota ir įvairovė psichologinių šalutinių reiškinių, tokių kaip depresinės nuotaikos, nerimas, psichozės epizodai, disociacija ir depersonalizacija – būsena, kai pasaulis atrodo nerealus.
Nors sąmoningumo meditacijos tradicija gili ir pasaulyje sparčiai populiarėjanti, tik pastaraisiais metais jai pradedama skirti daugiau mokslinės analizės. Sistemingi tyrimai atskleidžia, kad šios praktikos poveikis yra gerokai sudėtingesnis nei dažnai pristatoma viešojoje erdvėje.
Ką naujausi tyrimai sako apie sąmoningumo meditacijos šešėlines puses
Pastarąjį dešimtmetį žymiai padaugėjo recenzuotų studijų, analizuojančių galimus žalingus meditacijos ir sąmoningumo technikų poveikius. Priešingai populiariai nuomonei apie universalią meditacijos naudą, vis daugiau įrodymų rodo, kad neigiamos pasekmės galimos netgi žmonėms, neturėjusiems psichikos sveikatos sutrikimų praeityje.
JAV atliktas 2022 m. tyrimas, apėmęs 953 reguliarius meditacijos praktikus, parodė, jog daugiau nei 10 % respondentų patyrė nepageidaujamų reiškinių, tarp jų – nerimas, depresija, kasdienio gyvenimo trikdžiai, kurie kai kuriems tęsėsi ilgiau nei mėnesį. 2020 m. atliktoje mokslinėje apžvalgoje, apimančioje keturis dešimtmečius, daugiausia raportuotų šalutinių efektų buvo nerimas, depresija, vėliau buvo įvardyti psichoziniai ar jiems artimi išgyvenimai, disociacija, depersonalizacija ir intensyvios baimės ar panikos epizodai.
Ypač svarbu, kad tyrėjai pastebėjo: šie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti nepriklausomai nuo asmens buvusios psichologinės būklės ar meditacijos intensyvumo. Net ir su saikingai praktikuojančiais žmonėmis pasitaikė ilgalaikių sunkumų, todėl abejotina idėja, kad meditacija visiems būtinai yra saugi.
Sąmoningumas, šiuolaikinė kultūra ir nebalansuotų pasakojimų problema
Nors įrodymai apie galimus nepageidaujamus šalutinius poveikius vis gausėja, apie juos viešai dažnai nekalbama. Vakaruose psichologai rizikas žino jau dešimtmečius: dar 1976 m. kognityvinės elgsenos pradininkas Arnoldas Lazarusas perspėjo, kad neatsargus meditacijos taikymas gali sukelti rimtų psichikos sutrikimų – depresiją, sujaudinimą, psichozės epizodus.
Tačiau šiuolaikinėje „sąmoningumo industrijoje“ ši informacija retai viešinama. Pasaulinė sąmoningumo ir meditacijos paslaugų rinka vertinama daugiau kaip 2,2 mlrd. JAV dolerių vien Jungtinėse Valstijose: populiarėja mobiliosios programėlės, knygos, mokymai. Profesorius Ronaldas Purseris 2023 m. knygoje „McMindfulness“ šią tendenciją kritikuoja kaip „kapitalistinę dvasingumo versiją“, kai susižavėjimas psichologine gerove dažnai užgožia rizikų aptarimą.
Net pagrindiniai sąmoningumo metodų entuziastai ima kelti abejones, ar tikrai pakanka pagrįstų įrodymų apie šios praktikos naudą. Jon Kabat-Zinn, laikomas vakarietiško sąmoningumo judėjimo pradininku, 2017 m. interviu „The Guardian“ pripažino, kad „90 % tyrimų apie naudą yra žemos kokybės“. Vis dėlto sąmoningumo pasakojimas kaip transformuojančios praktikos tebėra paplitęs – jį palaiko ne tik pavieniai asmenys, bet ir politikos formuotojai bei socialiniai aktyvistai, tikintys sąmoningumo, kaip pasaulinės taikos ir užuojautos ugdytojo, galia.
Įrodymai, spragos ir etinės dilemos skatinant sąmoningumo praktiką
Viešosios žiniasklaidos dėmesys šiai problemai vis dar trūksta. Apie nepageidaujamas pasekmes diskutuojama labiau specializuotuose šaltiniuose – pavyzdžiui, mokslo žurnalistikoje arba knygoje „Buddha Pill“, tačiau net reikšmingi tyrimų rezultatai viešai aptariami retai. Didžiulės apimties Jungtinės Karalystės tyrimas, finansuotas „Wellcome Trust“ ir apimantis daugiau nei 8 tūkst. paauglių iš 84 mokyklų, parodė, kad sąmoningumas reikšmingai negerino mokinių psichologinės savijautos, palyginus su kontroline grupe. Be to, rizikos grupės vaikų simptomai po dalyvavimo šiose programose netgi blogėjo.
Tokie rezultatai iškelia svarbių etinių klausimų apie plačią, nepakankamai kritišką sąmoningumo praktikų sklaidą mokyklose, įmonėse ir gydymo įstaigose. Ar tinkama siūlyti meditacijos programėles ar mokymus, nesuteikiant informacijos apie galimus neigiamus padarinius? Atsižvelgiant į mokslinius faktus, daugelis etikos specialistų sutiktų, kad aiškumas ir sąžiningumas yra būtini.
Iššūkiai mokytojams ir praktikams
Kita problema – pačių instruktorių informuotumas apie rizikas. Dalis meditacijos mokytojų apie jas vis dar nežino arba tvirtai tiki praktikos nekenksmingumu. Žmonės, patiriantys šalutinius reiškinius, dažnai neatpažįsta arba jų nuogąstavimai ignoruojami, jiems pasiūloma meditaciją tik didinti – taip galint pabloginti situaciją.
Tyrimai apie saugesnius meditacijos metodus tik pradėti, todėl dar trūksta aiškumo apie neįprastas sąmonės būsenas ir psichologinius procesus. Nors jau atsiranda pagalbos šaltinių – internetinės bendruomenės, akademiniai vadovai, net specializuotos klinikinės paslaugos JAV – šie ištekliai dar nėra plačiai žinomi ar integruoti į praktiką.
Išvados
Augant mokslinėms žinioms apie sąmoningumo meditaciją, tampa aišku, kad ji nėra visiems tinkantis sprendimas. Daug žmonių iš jos gauna naudos, tačiau pastebimi ir reikšmingi šalutiniai poveikiai – ypač tam tikrose grupėse ar esant individualiam polinkiui – verčia siekti labiau subalansuoto, etiško ir įrodymais paremto požiūrio. Viešas švietimas, instruktorių ir paslaugų teikėjų atvirumas bei nuolatiniai tyrimai apie saugią praktiką yra būtini, kad sąmoningumo meditacija išliktų patikimu psichikos sveikatos ir gerovės įrankiu XXI amžiuje.
Quelle: theconversation
Kommentare