3 Minuten
Tarptautinė astronomų komanda neseniai aptiko iki šiol neregėtą dangaus objektą, kuris atveria naujas žinias apie vienus paslaptingiausių Visatos reiškinių. Šis objektas, pavadintas ASKAP J1832-0911, buvo atrastas Australijoje veikiančio Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro (ICRAR) naudojant pažangųjį ASKAP (Australijos kvadratinių kilometrų masyvo paieškos teleskopą). Pagrindinis ASKAP J1832-0911 išskirtinumas – retai pasitaikantis tiek radijo bangų, tiek rentgeno spindulių sinchroniškas spinduliavimas, kuris pradeda naują etapą stebint kosminių signalų prigimtį.
Ilgaperiodiniai tranzientai (IPT): Naujos kosminių objektų klasės paslaptis ASKAP J1832-0911, kaip manoma, priklauso naujai pripažintai kosminių objektų klasei – ilgaperiodiniams tranzientams (IPT). IPT pasižymi labai stipriais radijo impulsais, kurių pasikartojimo intervalai neįprastai ilgi – trunka net minutes ar valandas, o tai išskiria juos iš anksčiau žinomų pulsarų ar greitųjų radijo blyksnių (FRB). Nuo 2022 m., kai ICRAR pirmą kartą pastebėjo IPT, patvirtinta vos apie dešimt tokių objektų. Dėl to šie kosminiai signalai išlieka itin reti ir kelia mokslininkų susidomėjimą bei diskusijas apie jų kilmę.
Netikėti rentgeno spinduliavimai: neįprasti dvigubi signalai Didžiausias ASKAP J1832-0911 netikėtumas išaiškėjo, kai NASA Chandra rentgeno observatorija atsitiktinai stebėjo tą pačią Paukščių Tako sritį tuo pačiu metu kaip ir ASKAP teleskopas. Šis laimingas sutapimas leido vienu metu aptikti intensyvius rentgeno blyksnius bei radijo signalus – ko iki šiol nebuvo pastebėta IPT objektuose. Kaip teigė pagrindinis tyrimo autorius dr. Zitengas (Andy) Wangas iš ICRAR–Curtin universiteto, tokia sinchroniška dviejų rūšių signalų detekcija prilygsta „adatos radimui šieno kupetoje“, turint omeny, jog Chandra stebėjimo laukas daug siauresnis nei ASKAP.
Stebėdami šį objektą, mokslininkai nustatė, kad radijo ir rentgeno impulsai sklinda kartu maždaug dvi minutes, kas 44 minutes. Ši reguliarumo ir sinchroniškumo kombinacija iki šiol nebuvo žinoma tarp galaktikos objektų ir kelia iššūkių esamiems astrofizikos modeliams. Nature žurnale paskelbtas tyrimas pažymi, kad tokia dviguba emisija rodo unikalias ASKAP J1832-0911 savybes, kurios dar nebuvo užfiksuotos jokiuose kituose kosminiuose šaltiniuose.
Kas yra ASKAP J1832-0911? Magnetaras ar naujo tipo objektas? Ieškant atsakymo į šio keisto objekto signalų kilmę, astronomų bendruomenėje kilo daug diskusijų. Viena teorija teigia, kad ASKAP J1832-0911 galėtų būti magnetaras – itin stipraus magnetinio lauko neutroninė žvaigždė, susiformuojanti po masyvios žvaigždės žūties. Magnetarai gali skleisti tiek radijo, tiek rentgeno impulsus, tačiau ASKAP J1832-0911 fiksuotas reguliarumas ir stiprumas neatitinka žinomų magnetarų savybių.
Kita dažnai minima hipotezė – binarinė žvaigždžių sistema, kurioje stipriai magnetizuotas baltas nykštukas glaudžiai sąveikauja su palydove. Tokios sistemos tam tikrais atvejais gali sukelti periodinius įvairių bangų ilgių spinduliavimus – nuo radijo iki rentgeno. Vis dėlto, specifinis sinchroniškas elgesys, užfiksuotas ASKAP J1832-0911, nesutampa su nei vienu iš šių modelių, todėl gali rodyti naują fiziką ar poreikį peržiūrėti esamas žvaigždžių raidos ir tranzientinių signalų teorijas.
Reikšmė ir ateities tyrimų kryptys: ieškant daugiau keistų kosminių signalų ASKAP J1832-0911 atradimas paskatino atnaujintą ilgaperiodinių tranzientų paiešką ir domina astronomus, siekiančius išaiškinti retų kosminių reiškinių prigimtį. „Vieno objekto radimas rodo, kad jų gali būti ir daugiau“, teigia tyrimo bendraautorė dr. Nanda Rea, astrofizikė iš Ispanijos Kosminių mokslų instituto ir Katalonijos kosminių studijų instituto. Mokslininkė pabrėžia, kad laikinos rentgeno emisijos detektavimas suteikia naujos informacijos apie IPT kilmę ir atveria naujų galimybių astrofizikoje.
Tobulėjant radijo ir rentgeno astronomijos technologijoms, tyrėjai tikisi atrasti daugiau šių retų kosminių reiškinių pavyzdžių. Kiekvienas naujas atradimas plečia mūsų žinias apie Paukščių Taką ir gali padėti išnarplioti seniai gluminančias aukštos energijos visatos ir žvaigždžių evoliucijos paslaptis.
Išvada ASKAP J1832-0911 atradimas yra reikšmingas žingsnis astrofizikoje, atskleidžiantis unikalų šaltinį ir verčiantis peržiūrėti dabartinius supratimus apie ilgaperiodinius tranzientus bei kosminių signalų kilmę. Nors egzistuojančios teorijos – nuo magnetarų iki egzotinių binarinių sistemų – iš dalies paaiškina pastebėtus reiškinius, nė viena jų iki galo neatskleidžia šio objekto dvigubo spinduliavimo mechanizmo. Šis proveržis pabrėžia nuolatinių stebėjimų ir naujų teorinių modelių svarbą, įrodydamas, kad kosmosas vis dar geba nustebinti, net po dešimtmečių nuodugnaus tyrinėjimo.
Kommentare