3 Minuten
Netikėtas ryšys: burnos bakterijos ir Alzheimerio liga
Naujausi neurologijos ir mikrobiologijos pasiekimai paskatino netikėtą Alzheimerio ligos kilmės hipotezę. Teigiama, kad ši neurodegeneracinė liga nėra vien tik senstančių neuronų ar genetikos pasekmė – Alzheimerio liga iš dalies gali būti susijusi su infekciniais procesais, ypač – su mūsų burnos ertmėje gyvenančiomis bakterijomis. Ši nauja teorija, paremta moksliniais tyrimais, meta iššūkį tradiciniams požiūriams į vieną iš dažniausių demencijos formų.
Mokslinis pagrindas: Alzheimerio ligos priežastys
Alzheimerio liga, dažniausia demencijos forma, ilgą laiką buvo siejama su amiloido beta (Aβ) plokštelių ir tau baltymų sankaupų kaupimu smegenyse. Nors pagrindiniais rizikos veiksniais vis dar laikomi amžius ir genetika, tikslūs šių destrukcinių procesų pradžios sukėlėjai išlieka neaiškūs. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad tam įtakos gali turėti ir infekcijos, tad imta ieškoti anksčiau nepastebėtų ligos rizikos veiksnių.
2019 metų proveržis: periodonto ligos sąsaja su Alzheimeriu
Lūžio tašku tapo 2019 metais paskelbtas tyrimas, kuriam vadovavo mikrobiologas daktaras Jan Potempa iš Luisvilio universiteto. Jo komanda aptiko bakteriją Porphyromonas gingivalis – pagrindinį lėtinio periodontito (dantenų ligos) sukėlėją – Alzheimerio liga sirgusių žmonių smegenų audiniuose. Šis faktas suteikė pagrindo manyti, kad lėtinės infekcijos gali prisidėti prie ligos atsiradimo ir progresavimo.
Ankstesni tyrimai jau buvo pastebėję sąsają tarp prastos burnos higienos ir demencijos, tačiau daktaro Potempos komanda žengė toliau. Sveikiems pelių modeliams suleista P. gingivalis bakterija prasiskverbė į smegenis ir sukėlė padidėjusią amiloido beta baltymų gamybą – tai svarbūs Alzheimerio ligos požymiai.
Cortexyme vaidmuo ir gingipainų atradimas
Šie tyrimai atlikti bendradarbiaujant su biotechnologijų įmone „Cortexyme“, kurią įkūrė dr. Stephenas Dominy. Tyrėjai nustatė, kad P. gingivalis išskiria toksiškus fermentus – gingipainus – smegenyse. Šie fermentai buvo aptikti tiek demencija sirgusių, tiek pokyčių besiformuojančių asmenų smegenyse, net jei demencijos simptomų nebuvo. Tai leidžia manyti, kad infekcija burnos bakterijomis ir jų išskiriamais gingipainais gali prasidėti daug anksčiau nei išryškėja pažinimo sutrikimai.
Kaip teigė autoriai: „Mūsų aptikti gingipainų antigenai Alzheimerio patologijos turinčių asmenų smegenyse, nepriklausomai nuo klinikinių demencijos požymių, rodo, kad P. gingivalis sukeliama infekcija nėra tik prastos burnos higienos pasekmė esant demencijai, bet gali būti ankstyvas sukėlėjas, pasireiškiantis dar iki simptomų.”
Terapinės galimybės ir ateities tyrimų kryptys
Be šių įžvalgų, tyrėjai išbandė vaistinį preparatą COR388, skirtą slopinti gingipainų aktyvumą. Pelių modeliuose COR388 sumažino P. gingivalis kiekį smegenyse, amiloido beta gamybą ir uždegiminius procesus. Nors šie rezultatai kol kas taikomi tik gyvūnams, jie atveria naujas galimybes kovai su neurodegeneracinėmis ligomis, sutelkiant dėmesį į bakterinius mechanizmus.
Alzheimerio ligos mokslininkų bendruomenė šias žinias vertina atsargiai optimistiškai. Alzheimerio tyrimų organizacijos vyriausiasis mokslininkas dr. Davidas Reynoldsas pažymėjo: „Vaistai, nukreipti prieš bakterijų toksinus, kol kas duoda naudą tik pelėms, tačiau, neturint naujų demencijos gydymo priemonių jau daugiau nei 15 metų, privalome išnaudoti visas įmanomas kryptis tyrimų ir gydymo srityje.”
Ateities perspektyvos: profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos svarba
Šios įžvalgos išryškina, kad gera burnos sveikata gali būti svarbi ne tik dantims ir dantenoms, bet ir ilgalaikei smegenų sveikatai. Jei bus įrodyta, kad P. gingivalis bakterija sukelia Alzheimerio ligą žmonėms, reguliari burnos higiena ir ankstyva dantenų ligų prevencija gali tapti reikšminga priemone mažinant demencijos riziką.
Vis dėlto, ekspertai pabrėžia, kad bakterinių žymenų identifikavimas smegenyse kol kas nepatvirtina tiesioginio priežastinio ryšio. Neaišku, ar dantenų ligų gydymas ar prevencija gali sustabdyti ar pakeisti Alzheimerio ligos eigą žmonėms.
Toliau vykstantys klinikiniai tyrimai padės išaiškinti, kaip burnos ir smegenų ašis gali būti išnaudojama ankstyvai diagnostikai, prevencijai ir naujiems neurodegeneracinių ligų gydymo metodams.
Išvada
Naujas požiūris į dantenų ligas ir Alzheimerio ligą žymi reikšmingą posūkį suprantant demencijos priežastis. Burnos bakterijų ir jų toksinių baltymų aptikimas Alzheimerio pacientų smegenyse atveria naujus kelius tyrimams ir galimiems terapijos sprendimams. Kol mokslininkai tęsia tyrimus, gera burnos higiena gali būti svarbus žingsnis ne tik siekiant gražios šypsenos, bet ir ilgalaikės smegenų sveikatos.
Kommentare